Grįžtant prie grafinio aukštesnių dimensijų suvokimo, interneto platybėse suradau dar vieną įspūdingą pasakojimą apie aukštesnes negu trečio lygmens dimensijas. Suvokti labai sunku, reikia stipriai palaužyti galvą ir prikelti vaizduotę, tačiau patartina pažiūrėti visiems be išimties, nes, pasak dėdės Einšteino, “vaizduotė yra svarbesnė už žinias” . Tiesą pasakius gali net galvą pradėt skaudėt, jei tikrai nuoširdžiai stengsitės viską suvokti . Įdedu tik pirmąjį vaizdelį, o likusius 9 rasite Dimensions Watch svetainėje.

Fizikai kuria kreivosios erdvės variklio planus. Stulbinanti naujiena. Nors tai kol kas tik teorija, bet jeigu fizikai turi pagrindo pradėti tyrimus, reiškia tai jau nėra super duper mokslinė fantastika. Visa rimta mokslinė fantastika anksčiau ar vėliau tampa realybe.

Ta proga prisiminiau, kad esu matęs vieną labai gerą paaiškinimą, kaip suvokti 10-ąjį matavimą. Tuo tarpu kai suvokti keturis yra ganėtinai lengva (aukštis, plotis, ilgis, laikas, trimatė erdvė slenka laiku), tai 10 matavimą suvokiau tik pasižiūrėjęs šį video.

Taigi įsitaisykite į kėdę ir mėgaukitės pažinimo džiaugsmu

Ko gero daugelis žinot apie LHC (Large Hadron Collider), kurio tikslas yra sukelti mini Didžiuosius sprogimus bei ištirti naujas susidariusias daleles.

Žodžiu stovi didelė triūba keliasdešimties kilometrų ilgio, joje beveik iki šviesos greičio įgreitinamos dalelės, o paskui pasiunčiamos susidurti viena su kita. Nei vienas mokslininkas tiksliai negali pasakyti, kas atsitiks įvykdžius eksperimentą, o nežinomybė kartais baugina. Prasidėjo dideli debatai ir netgi teismai, kuriais stengiamasi užkirsti kelią LHC projekto eksperimentui. Atrodo viskas išsisprendė, kažkas patvirtino, kad katastrofos nebus, nors realiai to įrodyti neįmanoma

Šiandien per Viasat Explorer rodė ganėtinai įdomią laidą/filmą, kuris buvo apie tai, kad LHC katastrofos galimybė yra labai mažytė, tokia pati kaip didelio meteoro, didelio cunamio, naujo viruso pavojaus. Žemei visada gręsia pavojų, tačiau daugelio iš jų tikimybė yra nykstamai maža. LHC eksperimento nauda kur kas labiau lenkia tą mažą planetos sunaikinimo riziką . Mano supratimu žmonija ir gyvena vardan pažangos. Kas iš to jeigu užsidarysim, užsikonservuosim ir gyvensim vis tą patį gyvenimą? Reikia stumtis į priekį. Pirmą kartą paleisdami atominę bombą žmonės taip pat nežinojo ar grandininė reakcija kada nors sustos. Jeigu nebūtų eksperimentų su branduolinio skilimo energija, tai neturėtumėme ir atominių elektrinių. Taip pat nebūtų išlieti pamatai branduolinės sintezės energijai, kuri yra visiškai švari.

Laukiu nesulaukiu eksperimento rezultatų

Šiandien teko žiūrėti vieną geriausių mano matytų laidų susijusių su NSO. Yra 10 dalių po 8 minutes. Siūlyčiau peržiūrėti visas laidas tiems, kurie bent kažkiek domisi fizika, fantastika ir NSO.

Svečiuojuosi dabar gimtinėj, Druskininkuose. Jeigu tiksliau tai Viečiūnų kaime, Druskininkų savivaldybėj. Taip taip, kaimietis aš . Užsirūkėm su tėvu po cigaretę ir man kažkaip užkliuvo žiebtuvėlis, kuris turi įmontuotą šviečiantį diodą. Aišku matau tokį ne pirmą kartą, bet kadangi mano tėvas kažkada buvo elektrikas, tai nutariau paklausti kodėl diodas šviečia.

Kodėl iškilo toks klausimas? Na, pagalvojau, kad kaitrinėse lemputėse šviečia volframinis siūlelis, kuris įkaitęs švyti, bet diodas juk nekaista. Tai wtf? Kaip čia taip išeina?

Tėvas pradėjo pasakoti, kad diodas šviečia tada ir todėl, kad juo teka elektra. Manau, kad tą gali suprasti ir vaikas. Dar kartą paklausiau kodėl diodas šviečia. Tėvas detaliau paaiškint negalėjo tad nusprendžiau pasiaiškinti.

Manot galima nueiti tiesiai į wikipedia ir išsiaiškinti? Nė velnio. Ten iš viso neparašyta, kodėl diodas šviečia. Žemiau, prie nuorodų skyrelio radau šią nuorodą. Ji veda į straipsnį, kurio pats pirmas sakinys sako

Šviesos diodas spinduliuoja šviesą, kai per jį teka elektros srovė.

Atsakymas manęs netenkina. Tą patį juk tėvas sakė.

Dar šiek tiek pasiknaisiojęs po internetą suradau straipsnį Elektronikoj, ir tariau „Eureka“

Tipiškas šviesos diodas būna skaidrus, bespalvis, cilindro formos bumbuliukas, kurio skersmuo yra apie 5 mm, o ilgis - apie 8 mm. Jeigu diodą įjungsime ir apžiūrėsime atidžiau, pamatysime per jo pagrindą einančią vielą ir kažką, kas primena miniatiūrišką taurelę. Ši taurelė - reflektorius, kuriame yra maždaug smėlio kruopelės dydžio puslaidininkinis lustas. Šis lustas ir yra šviesos diodo „širdis”.

Lusto viduje yra sluoksnis su elektronų pertekliumi - tokia medžiaga vadinama n tipo (nuo žodžio „negative” - neigiamas). Kitas sluoksnis, esantis virš pirmojo, pasižymi elektronų stoka, arba, kaip elektronikai sako, turi teigiamai įkrautų dalelių - skylių perteklių. Ši medžiaga yra p tipo („positive” - teigiamas). p ir n tipo sandūroje yra vadinamasis aktyvusis sluoksnis, kuriame ir išspinduliuojama šviesa.

Pridėta įtampa verčia elektronus ir skyles judėti aktyvaus sluoksnio link, kur susitikę jie emituoja fotonus - šviesos kvantus. Fotonų skaičius ir jų bangos ilgis priklauso nuo atominės aktyviojo sluoksnio ir jam gretimų sluoksnių sandaros.

Japonų mokslininkai sukūrė projektorių, kuris erdvėje projektuoja vaizdą, ir tas vaizdas nėra tiesiog žaidimas žmogaus akimi, o tikras 3D vaizdas erdvėje. Kol kas aparatas kuria tik baltus kamuoliukus erdvėje ir ne tolesniu kaip 2-3 metrų atstumu, tačiau tai tik laiko klausimas. Reikia tik spėlioti, kada miestuose galėsim pamatyti reklamas ant dangaus, ar virtualius žmones stotelėse pristatinėjančius naujus produktus

Pilnas straipsnis čia http://www.pinktentacle.com

Pagaliau mokslininkai įrodė, kad gretis, didesnis negu šviesos yra įmanomas.

Šviesa vakume sklinda 300 000 km/s greičiu. Kiekviena kita aplinka sumažina jos greitį. Pavyzdžiui stiklas sumažina šviesos greitį trečdaliu. Mokslininkai sukūrė kamerą, į kurią prileido lazeriu apšvitintų atomų, pro kuriuos praėjusios šviesos bangos pagreitėjo net iki 300 kartų. Kai švieso pliūpsnis praeina per atomų šydą, jos bangos išsiskaido ir vienos susispaudžia, kitos išsiplečia. Kai visos bangos priartėja prie kameros galo, jos visos vėl susijungia.

Eksperimento tikslas buvo pasiekti, kad šviesos pliūpsnis pasiektų kameros pabaigą, anksčiau negu tai būtų įmanoma padaryti vakume. Tai reikštų, kad šviesa išsikraipo ir keliauja laiku. Taip ir įvyko, šviesa kameros galą pasiekė greičiau nei įprastai.

Enšteinas teigė, kad niekas negali keliauti greičiau už šviesą. Šį teiginį mokslininkai formuluoja truputį kitaip “Niekas, turintis masę, negali keliauti greičiau už šviesą”, o tas dar nėra įrodyta.

Manau, kad tai yra labai rimtas atradimas. Turint omenyje, kad greičiausiai visatoje yra protingų būtybių, tai jos gali būti įvaldžiusios keliavimo didesniu negu šviesos greičiu technologijas.

Tikintiems NSO +1
Netikintiems +0