Grįžtant prie grafinio aukštesnių dimensijų suvokimo, interneto platybėse suradau dar vieną įspūdingą pasakojimą apie aukštesnes negu trečio lygmens dimensijas. Suvokti labai sunku, reikia stipriai palaužyti galvą ir prikelti vaizduotę, tačiau patartina pažiūrėti visiems be išimties, nes, pasak dėdės Einšteino, “vaizduotė yra svarbesnė už žinias” . Tiesą pasakius gali net galvą pradėt skaudėt, jei tikrai nuoširdžiai stengsitės viską suvokti . Įdedu tik pirmąjį vaizdelį, o likusius 9 rasite Dimensions Watch svetainėje.

Fizikai kuria kreivosios erdvės variklio planus. Stulbinanti naujiena. Nors tai kol kas tik teorija, bet jeigu fizikai turi pagrindo pradėti tyrimus, reiškia tai jau nėra super duper mokslinė fantastika. Visa rimta mokslinė fantastika anksčiau ar vėliau tampa realybe.

Ta proga prisiminiau, kad esu matęs vieną labai gerą paaiškinimą, kaip suvokti 10-ąjį matavimą. Tuo tarpu kai suvokti keturis yra ganėtinai lengva (aukštis, plotis, ilgis, laikas, trimatė erdvė slenka laiku), tai 10 matavimą suvokiau tik pasižiūrėjęs šį video.

Taigi įsitaisykite į kėdę ir mėgaukitės pažinimo džiaugsmu

Ko gero daugelis žinot apie LHC (Large Hadron Collider), kurio tikslas yra sukelti mini Didžiuosius sprogimus bei ištirti naujas susidariusias daleles.

Žodžiu stovi didelė triūba keliasdešimties kilometrų ilgio, joje beveik iki šviesos greičio įgreitinamos dalelės, o paskui pasiunčiamos susidurti viena su kita. Nei vienas mokslininkas tiksliai negali pasakyti, kas atsitiks įvykdžius eksperimentą, o nežinomybė kartais baugina. Prasidėjo dideli debatai ir netgi teismai, kuriais stengiamasi užkirsti kelią LHC projekto eksperimentui. Atrodo viskas išsisprendė, kažkas patvirtino, kad katastrofos nebus, nors realiai to įrodyti neįmanoma

Šiandien per Viasat Explorer rodė ganėtinai įdomią laidą/filmą, kuris buvo apie tai, kad LHC katastrofos galimybė yra labai mažytė, tokia pati kaip didelio meteoro, didelio cunamio, naujo viruso pavojaus. Žemei visada gręsia pavojų, tačiau daugelio iš jų tikimybė yra nykstamai maža. LHC eksperimento nauda kur kas labiau lenkia tą mažą planetos sunaikinimo riziką . Mano supratimu žmonija ir gyvena vardan pažangos. Kas iš to jeigu užsidarysim, užsikonservuosim ir gyvensim vis tą patį gyvenimą? Reikia stumtis į priekį. Pirmą kartą paleisdami atominę bombą žmonės taip pat nežinojo ar grandininė reakcija kada nors sustos. Jeigu nebūtų eksperimentų su branduolinio skilimo energija, tai neturėtumėme ir atominių elektrinių. Taip pat nebūtų išlieti pamatai branduolinės sintezės energijai, kuri yra visiškai švari.

Laukiu nesulaukiu eksperimento rezultatų

Po ateinančio rudens semestro už mokslą teks susimokėti visiems
studentams, kurių vidurkis bus mažesnis nei 8 balai. Seimas ketvirtadienį
skubiai pataisė Aukštojo mokslo įstatymą pagal prezidento Valdo Adamkaus
veto. Parlamentarai įteisino, kad mokslas nemokamas gerai besimokantiems,
kurie neturi akademinių skolų, o vidurkis yra ne mažesnis kaip 8.
Švietimo ir mokslo ministras Algirdas Monkevičius, sulaukęs Vilniaus
universiteto Senato palaikymo, dar nenuleidžia rankų ir turi vilties spėti
apsvarstyti, ar neverta įteisinti nemokamas studijas visiems studentams,
kurie neturi akademinių skolų.
Tačiau kol kas apsistota prie studentų dalijimo ties aštuoneto riba, o
Seimas įpareigojo Vyriausybę nustatyti aiškias vertinimo metodikas ir
kriterijus. Siekiama, kad nebeliktų didelio skirtumo tarp aukštųjų
mokyklų, kai vienur aukščiausiais balais mokosi dauguma, o kitur 8 yra
nepasiekiamos aukštumos.
„Įstatymas neturi taikytis prie egzistuojančios ydingos praktikos.
Vyriausybė turi aiškiai detalizuoti, kokios žinios yra reikalingos, –
pastebėjo prezidento patarėja teisės klausimais Aušra Rauličkytė. –
Dabartinė bloga praktika susiklostė dėl įvairių priežasčių, bet negalime
jos laikyti vertybe, prie kurios reikia taikytis.”
Ji pastebėjo, kad aukštosios mokyklos turi pakeisti vertinimo tradicijas,
nes dabartinis didelis skirtumas apsunkina studentų gyvenimą, pavyzdžiui,
norinčių keisti universitetą, išvykti į užsienį.
Seimas įsiklausė į prezidento pastabas, kad įstatyme reikia konkretumo, ir
atsisakė anksčiau parlamente priimto įstatymo, kuriame buvo įtvirtinta,
kad pati aukštoji mokykla nusistato, koks pažymys atitinka apibūdinimą
„gerai”. 61 parlamentaras pritarė, kad įstatymas būtų priimtas su
prezidento korekcijomis, niekas nepasipriešino, 16 susilaikė.
„Mes ne prieš veto, bet ir ne už. Vien kosmetinės pataisos neduos nieko
gera – neįvyks aukštojo mokslo reforma”, – „darbietis” Vydas Gedvilas
paaiškino, kodėl jis ir frakcijos nariai susilaikys.
Švietimo ir mokslo ministras socialliberalas A. Monkevičius palaikė
prezidento veto, nors mano, kad galima dar geriau išspręsti studijų
finansavimo klausimą. Tačiau suprasdamas, kad įstatymą reikia pataisyti,
jog šis neprieštarautų Konstitucijai, jis balsavo „už” ir savo siūlymus
pasiliko artimiausiai ateičiai – tikisi suspėti iki pratęstos Seimo
pavasario sesijos pabaigos – liepos 4 d.
Ministras paaiškino, kad reiktų paanalizuoti, ar nevertėtų nemokamą mokslą
laiduoti visiems studentams, kurie neturi akademinių skolų, nepaisant
pažymių vidurkio. Tokiu atveju teigiamą pažymį – penketą gaunantys
studentai irgi neturėtų mokėti. Politikas įsitikinęs, kad valstybė
nenuskurstų, jei per metus turėtų sukrapštyti papildomus 60 mln. litų.
A. Rauličkytei A. Monkevičiaus siūlymas nėra priimtinas, ji įsitikinusi,
kad tai prieštarautų Konstitucijai: „Konstitucinis teismas paaiškino, kad
kriterijai negali nukrypti ne tik nuo Konstitucijos gero mokymosi
sampratos, bet ir nuo tokios mokymosi sampratos, kuri kyla iš visuomenės
socialinės patirties. Bet kas, kas išsilaiko penketukais – silpnai, nėra
gerai besimokantis, tai prieštarauja žodžio „geras” sampratai.”
Pagal priimtą įstatymą už mokslą teks mokėti po ateinančio rudens semestro
sesijos. Tvarka galios tiek pirmakursiams, kurie įstos, tiek jau
aukštesniuose kursuose besimokantiems studentams.

Valstybės progresas priklauso nuo inovacijų ir mokslo pažangos. Pagal numatytąją tvarką visų specialybių studentai mokosi gerai, jeigu vidurkis yra 8. Tarkim tokiam MIF’e aštuonetas yra labai geras pažymys, ypač pirmuose kursuose. O pvz. humanitarinėse studijose dažno ir 9 netenkina. Tai kaip čia dabar gaunasi, valstybei nereikia realiukų? Ar humanitarai išradinės naujas technologijas, ar humanitarai statys namus ir tiltus?

Beje, studentas nėra visų galų meistras, vieni dalykai gali sektis geriau, kiti blogiau. Jis gali būti genijus tam tikruose dalykuose, bet gali neišgalėti susimokėti už mokslus, nes kituose dalykuose seksis blogiau.

Pagal šias pataisas už mokslą turės mokėti VISI. Netgi tie, kurie įstojo anksčiau negu šiemet.

Brangieji, kurlink mes einam? Toliau kepsim teisininkus, kurie baigę universitetą nesugebės rasti darbo pagal specialybę? Toliau smugdysim mokslo pažangą?

Tfu blet!

Jeigu dar kas neskaitėte: Analitikai prakalbo apie 200 dolerių už barelį

Esu girdėjęs, jog vandenilinis kuras pradės apsimokėti tik tada, kai naftos kaina bus apie 200$ už barelį. Turbūt todėl didieji pramonininkai jau pradeda rimčiau žiūrėti į alternatyvųjį kurą. Didžioji Britanija planuoja iki 2010 pastatyti 12 vandenilio degalinių.

Panašu, kad artimuosius iš kitų miestų pradėsime lankyti vis rečiau

Taip jau yra, kad mano bakalaurinio darbo tema yra balso sintezė vienetų parinkimo metodu.

Darau darau aš tą bakalaurą, vis laiko trūksta. Dabar pasiėmiau atostogų ir galų gale kažką jau išspaudžiau. Rašau programą, kuri sintezuos balsą, pagal paduotą parametrų eilutę. Kol kas dar daug trūksta. Reikia parinkti reikiamus garsus į reikiamą vietą, reikia reguliuoti tono aukštį ir panašiai. Tačiau, tai ką šiandien išgirdau man labai paglostė širdį ir įkvėpė pasitikėjimo.

Paklausykit

Debesų atspindys ežere priminė paveikslą.

Šiandien teko žiūrėti vieną geriausių mano matytų laidų susijusių su NSO. Yra 10 dalių po 8 minutes. Siūlyčiau peržiūrėti visas laidas tiems, kurie bent kažkiek domisi fizika, fantastika ir NSO.

Svečiuojuosi dabar gimtinėj, Druskininkuose. Jeigu tiksliau tai Viečiūnų kaime, Druskininkų savivaldybėj. Taip taip, kaimietis aš . Užsirūkėm su tėvu po cigaretę ir man kažkaip užkliuvo žiebtuvėlis, kuris turi įmontuotą šviečiantį diodą. Aišku matau tokį ne pirmą kartą, bet kadangi mano tėvas kažkada buvo elektrikas, tai nutariau paklausti kodėl diodas šviečia.

Kodėl iškilo toks klausimas? Na, pagalvojau, kad kaitrinėse lemputėse šviečia volframinis siūlelis, kuris įkaitęs švyti, bet diodas juk nekaista. Tai wtf? Kaip čia taip išeina?

Tėvas pradėjo pasakoti, kad diodas šviečia tada ir todėl, kad juo teka elektra. Manau, kad tą gali suprasti ir vaikas. Dar kartą paklausiau kodėl diodas šviečia. Tėvas detaliau paaiškint negalėjo tad nusprendžiau pasiaiškinti.

Manot galima nueiti tiesiai į wikipedia ir išsiaiškinti? Nė velnio. Ten iš viso neparašyta, kodėl diodas šviečia. Žemiau, prie nuorodų skyrelio radau šią nuorodą. Ji veda į straipsnį, kurio pats pirmas sakinys sako

Šviesos diodas spinduliuoja šviesą, kai per jį teka elektros srovė.

Atsakymas manęs netenkina. Tą patį juk tėvas sakė.

Dar šiek tiek pasiknaisiojęs po internetą suradau straipsnį Elektronikoj, ir tariau „Eureka“

Tipiškas šviesos diodas būna skaidrus, bespalvis, cilindro formos bumbuliukas, kurio skersmuo yra apie 5 mm, o ilgis - apie 8 mm. Jeigu diodą įjungsime ir apžiūrėsime atidžiau, pamatysime per jo pagrindą einančią vielą ir kažką, kas primena miniatiūrišką taurelę. Ši taurelė - reflektorius, kuriame yra maždaug smėlio kruopelės dydžio puslaidininkinis lustas. Šis lustas ir yra šviesos diodo „širdis”.

Lusto viduje yra sluoksnis su elektronų pertekliumi - tokia medžiaga vadinama n tipo (nuo žodžio „negative” - neigiamas). Kitas sluoksnis, esantis virš pirmojo, pasižymi elektronų stoka, arba, kaip elektronikai sako, turi teigiamai įkrautų dalelių - skylių perteklių. Ši medžiaga yra p tipo („positive” - teigiamas). p ir n tipo sandūroje yra vadinamasis aktyvusis sluoksnis, kuriame ir išspinduliuojama šviesa.

Pridėta įtampa verčia elektronus ir skyles judėti aktyvaus sluoksnio link, kur susitikę jie emituoja fotonus - šviesos kvantus. Fotonų skaičius ir jų bangos ilgis priklauso nuo atominės aktyviojo sluoksnio ir jam gretimų sluoksnių sandaros.

Dar mokyklos laikais, per biologijos pamokas dažnai stebėjausi žmogaus „varikliu“ - širdimi. Kas tai per organas? Kodėl jis veikia? Dar kildavo klausimas kodėl žmogus yra šiltas, o tik sustojus širdžiai pradeda vėsti?

Kodėl tai prisiminiau dabar? Vakar po treniruotės, trumpai pasikalbėjom su draugu ir buvo paliesta širdies tema, todėl prisiminiau, kad aš dar turiu neatsakytų klausimų šia tema .

Taigi kas tai per organas?
Remiantis Wikipedia širdis yra:

Širdis (lot. cor) – raumeninis, netaisyklingo kūgio formos, maždaug kumščio dydžio tuščiaviduris organas, varantis kraują. Du trečdaliai širdies yra kairėje, vienas trečdalis – dešinėje nuo vidurinės krūtinkaulio linijos. Išilgine ašimi širdis pakrypusi įžambiai. Platesnis jos galas, vadinamasis pagrindas (basis), nukreiptas atgal ir į viršų, o smailesnis – viršūnė (apex) – atsukta žemyn, į kairę ir į priekį. Suaugusiojo širdies viršūnė yra ties penktu tarpšonkauliu (vyrams – 1-2 cm žemiau kairiojo spenelio). Širdies padėtis priklauso nuo žmogaus amžiaus (vaiko – aukščiau, senyvo – žemiau) ir kūno sudėjimo (kresno – aukščiau, liekno – žemiau).

Suaugusio žmogaus širdis yra apie 13 cm ilgio, 9 cm ir 7 cm storio; vyro širdis sveria apie 350, moters – apie 300 gramų. Masė priklauso nuo žmogaus amžiaus, fizinio išsivystymo ir veiklos pobūdžio.

Iš širdies pagrindo prasideda 6 stambios kraujagyslės, kuriomis atiteka arba išteka iš širdies kraujas.

Kodėl širdis veikia?
Sunkus klausimas (man nemedikui). Kiek teko rasti internete visur buvo tas pats paaiškinimas. Širdis yra sudaryta iš kardioraumenų, kurie, kitaip negu visi kiti raumenys, niekada nepavargsta ir visą laiką pumpuoja kraują. Tačiau mane domina, kas verčia širdies raumenį susitraukinėti. Ranką sulenkiam ar galvą pasukam juk savo proto ir noro vedami, nebent tai būna refleksas arba… Arba vėl grįžtam prie pasąmonės . Turbūt paaiškinimas ir būtų toks: mums nejaučiant visą juodą darbą už mus atlieka pasamonė. Juk ji prižiūri ir visus kitus procesus, kurių nevaldom sąmoningai. Logiškai galima daryti išvadą, kad tai ji ir liepia širdies raumeniui susitraukinėti. To pakanka mano smalsumui patenkinti .

Kodėl gyvas žmogus yra šiltas, o miręs atšala?
Smegenys kontroliuoja ir palaiko žmogaus temperatūrą ties 37 laipsniais Celsijaus. Žmogus yra šiltas todėl, kad organizme vyksta daug biocheminių reakcijų, kurių produktas yra šiluma. Žmogus mirė - reakcijų nebėra (na nebent puvimas).

Įdomu ką aš maniau mokyklos laikais?

• Žmogus šiltas todėl, kad juo teka kraujas, t.y. dėl kinetinės energijos bei trinties su kraujagyslėmis, atsirandančios jam tekant (taip taip, aš mėgau fiziką).
• Kodėl širdis veikia? Neįmintas klausimas.
• Kas yra širdis išmokau per pamokas, nes dažniausiai jas lankydavau („slysdavau“ tik kartais)

Apollo misija buvo nusiųsti žmogų į Mėnulį ir saugiai jį sugrąžinti atgal į Žemę. Apollo 11, 12, 14, 15, 16 ir 17 sėkmingai tai įgyvendino. Misijos buvo pradėtos 1967 ir baigtos 1972 metais.

Kokia šio įrašo esmė? Panagrinėti, kodėl buvo nutraukta invazija į Mėnulį. Ar jums nekyla natūralus klausimas, kodėl žmonės nutraukė Mėnulio misijas ir jau daugiau negu tris dešimtmečius tenkinasi tik tarptautine kosmine stotimi? Argi ne patogiau būtų stovėti ant tvirtos Mėnulio žemės ir eksperimentus vykdyti ten?

Tai kas gi įvyko Mėnulyje, kad tai privertė žmones atidėti natūralaus Žemės palydovo analizės darbus net kelioms dešimtims metų? Iš neseniai paviešintų NASA ir Mėnulio misijų dalyvių pokalbių galima spręsti, kad žmonėms mėnulio misijas kai kas liepė atidėti. Tas kai kas visai ne žmogus ir jis turi interesų Mėnulyje.

Šiame straipsnyje galite paskaityti daug NASA ir astronautų pokalbių, kuriuose naudojami tam tikri šifrai, kad kas nors “nusnifinęs” ryšį nesuprastų apie ką eina kalba. Viskas paaiškinta komentaruose. Beje, sniferių tikrai buvo ir jie gavo NASA’os necenzūruota vaizdą į savo imtuvus.

Patys astronautai per vėliau vykusias konferencijas pripažino, kad matė NSO Mėnulio paviršiuje, tačiau nuodugniau komentuoti atsisakė. Jeigu gerai pamenu, neseniai skaičiau naujieną užsienio svetainėje (man atrodo rašė ir lrytas.lt), kad NASA pati pripažino, kad NSO buvo pastebėti Mėnulyje. Kažkodėl labai didelio atgarsio visuomenėje nebuvo. Visi tokias naujienas nuleidžia juokais ir nežiūri į jas rimtai.

Sakysite, kad Amerikiečiai visai nebuvo Mėnulyje? Aš nebūčiau tuo tikras. Teko skaityti, kad kai kurios Mėnulio fotografijos tikrai galėjo būti sufalsifikuotos Holivudo studijose, bet tik tam, kad paslėptų tam tikrus dalykus iš originalių foto. Keletas įdomių autentiškų fotografijų yra čia.

Kodėl kosmoso programomis užsikrečia vis daugiau šalių? Pasižiūrėkit į naujienas: JAV , Kinija, Rusija ir netgi Japonija rodo ambicijas apgyvendinti žmogų Mėnulyje. Sklando gandai, kad amerikiečiai, nusileidę Mėnulyje galėjo ten aptikti naujų technologijų susijusių su levitacija ir kitais dalykais. Tiems, kas sugebėtų pirmieji pažinti šias technologijas, turėtų labai didelį karinį ir ekonominį pranašumą.

Tikėti ar netikėti - kiekvieno apsisprendimo reikalas.

Japonų mokslininkai sukūrė projektorių, kuris erdvėje projektuoja vaizdą, ir tas vaizdas nėra tiesiog žaidimas žmogaus akimi, o tikras 3D vaizdas erdvėje. Kol kas aparatas kuria tik baltus kamuoliukus erdvėje ir ne tolesniu kaip 2-3 metrų atstumu, tačiau tai tik laiko klausimas. Reikia tik spėlioti, kada miestuose galėsim pamatyti reklamas ant dangaus, ar virtualius žmones stotelėse pristatinėjančius naujus produktus

Pilnas straipsnis čia http://www.pinktentacle.com

CB2 (Child-robot with Biomimetic Body) yra naujas humanoidas robotas, kurio sukūrimo pagrindinis tikslas yra analizuoti vaikų elgesį ir raidą. Kol kas robotukas neturi mokymosi programos, tačiau ji greit bus instaliuota į jo metalines smegenis ir mokslininkai galės pradėti savo analitinį darbą.

Detaliau paskaityti bei pažiūrėti nuotraukas ir video galima čia.

Pagaliau mokslininkai įrodė, kad gretis, didesnis negu šviesos yra įmanomas.

Šviesa vakume sklinda 300 000 km/s greičiu. Kiekviena kita aplinka sumažina jos greitį. Pavyzdžiui stiklas sumažina šviesos greitį trečdaliu. Mokslininkai sukūrė kamerą, į kurią prileido lazeriu apšvitintų atomų, pro kuriuos praėjusios šviesos bangos pagreitėjo net iki 300 kartų. Kai švieso pliūpsnis praeina per atomų šydą, jos bangos išsiskaido ir vienos susispaudžia, kitos išsiplečia. Kai visos bangos priartėja prie kameros galo, jos visos vėl susijungia.

Eksperimento tikslas buvo pasiekti, kad šviesos pliūpsnis pasiektų kameros pabaigą, anksčiau negu tai būtų įmanoma padaryti vakume. Tai reikštų, kad šviesa išsikraipo ir keliauja laiku. Taip ir įvyko, šviesa kameros galą pasiekė greičiau nei įprastai.

Enšteinas teigė, kad niekas negali keliauti greičiau už šviesą. Šį teiginį mokslininkai formuluoja truputį kitaip “Niekas, turintis masę, negali keliauti greičiau už šviesą”, o tas dar nėra įrodyta.

Manau, kad tai yra labai rimtas atradimas. Turint omenyje, kad greičiausiai visatoje yra protingų būtybių, tai jos gali būti įvaldžiusios keliavimo didesniu negu šviesos greičiu technologijas.

Tikintiems NSO +1
Netikintiems +0

Kadangi jau išmokau rašyti java applet’us, tai įkeliu seniai žadėta Kocho kreivę.

P.S. Daugiau 6 kartų iteruoti nerekomenduoju, nes kompiuteris gali pakibti, nes jam teks apdoroti labai daug informacijos

Universitete gavau užduotį surasti Julia ir pilnąją Julia aibes formulei lambda*z^5+z^3+lambda^2 . Iš pradžių sekėsi nelabai gerai, tačiau paskui pasitikrinau algoritmą ir vuolia, tos grožybės jau mano kompiuteryje. Nepatingėjau ir išsiaiškinau, kaip sukurti java applet’ą, kad pamatytumėt ir jūs, mano skaitytojai.
P.S. Rekomenduojamos parametro reikšmės:

• 0.1 ir 0.7
• 0.5 ir 0.7
• 0.6 ir 0.7

Masė laidų, reikalingų įkrauti šiandieninius rakandus, greitai gali tapti istorija. JAV tyrėjai paminėjo paprastą sistemą, kuri galėtų perduoti energiją tokiems įtaisams kaip nešiojamasis kompiuteris arba mobilusis telefonas. Nors tyrėjai dar nepagamino ir neišbandė sistemos, tačiau kompiuteriniai modeliai ir matematiniai paskaičiavimai rodo, kad tai įmanoma.

Skaitykite plačiau.

Super robotukas. Turbūt tai būtų galima pavadinti nauja dirbtinio intelekto era.

MIT tyrėjai išrado mikrovariklį su turbinomis, kuris laikui bėgant pakeis sunkias ir brangias kompiuterių ir kitas baterijas. Variklis yra 10ct monetos dydžio ir bus įsodinamas į silicio lustus. Toks generatoriukas gamins 10 kartų daugiau energijos, negu tokio pačio svorio baterijos.

Straipsnis apie tai.

The Popular Science radau trumpą ir įdomų straipsniuką apie mažiausią automobilį, kuris važiuoja. Tai yra vos keletos molekulių darinys :-). Anksčiau buvo sukonstruotos tokios mašinytės, tačiau jos slysdavo paviršiumi, o ši netgi turi besisukančius ratus. Šis automobilis turės variklį, kurį greičiausiai atstos šviesa (na, tai išorinis variklis ). Šviesa smogs į ratų molekules, tada išsiskirs energija, kuri privers ratus suktis. Taip pat automobilis turės ir pakabą, kuri padės pervažiuoti kliūtis. Ir lyg to būtų negana, jis dar turės ir vietą keleiviams :-D. Keleiviai bus kitos molekulės, kurias reikia pervežti.

Automobilis pagrįstas nanotechnologija, ir viena iš panaudojimo galimybių yra nanogriovelių graviravimas ateities procesorių lustuose, ko pasekoje jie būtų daug galingesni.

Stebuklai