Nors mūsų premjeras ir vyriausybė vis dar tvirtina, kad Lietuvoje krizės nėra ir nebus, aplinkui dedasi ganėtinai įdomūs dalykai. Anglijoje pirmą kartą nuo 1990 metų įmonių nešančių nuostolius yra daugiau negu nešančių pelną. Pasak prekybos rūmų vadovo Davido Frosto: “Jeigu tendencijos nesikeis, po trijų mėnesių gresia katastrofa.”. Tenka daryti išvadas, kad lietuvių laimės paieškos Didžiojoje Britanijoje greit subliukš ir daugelis grįš atgal į Lietuvą.

Jeigu kas nors iš emigrantų skaito mano kuklų puslapėlį, tai siūlyčiau kuo greičiau nešti kudašių atgal į gimtinę, kadangi svaro vertė krenta, o be to kai visi masiškai pradės grįžti tėvynėn, tai ir darbų apmažės. Jau dabar nedarbas išaugo kone dvigubai, nes įmonės vos laikosi ir daro didelius etatų mažinimus. Kas anksčiau grįš, tas greičiau įsitvirtins.

Aišku yra dar viena galimybė - važiuoti ten kur krizė dar nėra įsisiūbavusi, nors iš esmės tokią vietą jau sunkoka rasti

Esate girdėję, kad prieš Kalėdas reikia būti pakantiems ir geresniems nei įprastai? Taip pat susitaikyti ir skirti dėmesio žmonėms, kuriuos buvote primiršę. Aš nusprendžiau pasidomėti www.nepo.lt (nieko asmeniško ), tik klaidos klaidelės.

Nepykdysiu skaitytojų, manančių, kad tik kritikuoti temoku, todėl nuoširdžiai pasakysiu, kad straipsnių tematika šioje internetinėje svetainėje mane sužavėjo ir net įdomių dalykų sužinojau. Įspūdį paliko ir pasakojimo stilius. Čia, žiūrėk, ironija, čia – sarkazmas, susipainiojęs su rimtim. Sveikintina. Beje, ir klaidų ne per daugiausiai, bet vis tiek šis tas apie jas..

Elementaru, kad kiekvienas pranešimas reikalauja išvadų, reziume sakinuko, o jam pradėti geriausiai tinka žodelis „taigi“, tik va kablelio po jo tikrai nereikia. Regis, elementaru , bet tik ne nePo. O gal jis minėtą apibendrinamąjį žodį painioja su įterpiniu? Deja, ne, nes įterpinių skyrybos taip pat neišmano. Cituoju: „Pavyzdžiui įsijungi orų prognozę, o ten tau sako: laikas sirgti gripu…“ Jei žinotų, tai matytumėme kablelį jau po pirmojo žodžio. Šį teiginį argumentuoju antruoju pavyzdžiu: „Aišku, negaliu taip sėdėti sudėjęs ranku (rankų)…“. Taip taip, akivaizdu, kad su nosinių raidžių rašyba šiam piliečiui irgi vargas. Tarkim, skubėdamas rašė ir nepastebėjo, bet kaip pateisinti: „Vienas žmogus nuolatos skusdavosi, kad pasaulyje viskas yra laikina…“. Niekaip nesuprantu, ką bendro turi laikinumas ir vyrams būtinas ritualas – barzdos ir ūsų skutimas. Spėju, kad ne kas kitas, o rašybos nemokėjimas ir pakišo koją. Taigi pasakysiu taisyklę, kad žodio viduryje rašom ų, kadangi vyksta kaita su dvigarsiu un, skųsti -> skundžia.

Tikiuosi pastebėjote, kad nuolat stengiausi „kalėdiškai“ pateisinti šias klaidas, bet nenuneigsi to, kas akivaizdu. Dabar kreipiuosi į visus, kurie ieško dovanų nePo Manau, rašybos ir skyrybos taisyklių pradžiamokslis būtų pats tas…

Linksmų švenčių!
Dovilė J.

Visi turime pomėgių, veiklos, kuria užsiimdami neskaičiuojame nei laiko, nei energijos. Taip ir aš. Dievinu skaityti aplinkinių „rašliavas“: gyvenimiškos patirties prisodrintas istorijas, Lietuvos aktualijas bei pranešimus iš viso pasaulio. Tiesa, kartais ir pati papeckioju. Būtent dėl šių priežasčių ir lankausi Žilvino internetinėje svetainėje (ne tik jo). Pažįstu jį asmeniškai, todėl drįstu pasakyti tam tikras pastabas apie rašymo stilių ir klaidas. Keista, kad jaunuolis, besimokydamas universitete taip ir nesužinojo, kas yra sinonimai, vaizdingi žodžiai, emociniai ekspresiniai veiksmažodžiai. Apie elementarią skyrybą apskritai tyliu. O, kaip tik prisiminiau išmintingo dėdės frazę: „Žmogau, kai tavo žodžiais netikės – suabejot neleis darbai“. Taigi įrodysiu, kad ne šiaip sau sumąsčiau išdėti Sadauską į šuns dienas. Žmogų, kuris lyg ir įsipareigojo jus visus mokyti lietuvių kalbos.

Paskutiniajame pranešime „Apache logo custom statistika“ – vos keturi sakiniai, o rišlumo neįvertinčiau nė ketvertui. Antrojo straipsnio taip pat. Bene kas antrame sakinyje kartojasi tie patys žodžiai: rekėjo, jis, jo, jie („… kurią atlikti reikėjo su bash. Reikėjo susigalvoti..“), juk mūsų kalba turi tiek „pakaitalų“. Pavyzdžiui, privalėjau, turėjau,… Kitame tekste jam viskas labai juokinga, o blog žodžio šaknį pavartoja… pamečiau skaičių beskaičiuodama. Užtarsiu jus, nes jis pats kaip grybas po lietaus (cha cha).

Žinoma, džiaugiuosi, kad vertini ir skaitai knygas, bet ar verta jas tik taip banaliai ir vadinti? Juk bendrinės lietuvių kalbos žodynas siūlo ir: leidinys, kūrinys, skaitinys,..

Apibendrindama pasakysiu trumpai, jog Žilvino kalba prilygsta tragikomedijai, o maži vaikučiai darželyje, manyčiau, suskanduotų GĖDA PELĖDA.

p.s. įrodyk, kad sugebi daugiau!

Su pagarba
Dovilė J.

Oi išdėjo, oi kaip išdėjo . Belieka tik slėptis po pernykščiais lapais ir raudonuoti kaip burokui . Žilvinas.

Didžiosios metų šventės jau ne už kalnų. Netrukus kaip pamišę lakstysime ir siaubsime parduotuves. Galvosime, kokiomis dovanomis nudžiuginti mylimus žmones. Galvosime, nes pinigai turi blogą savybę - baigtis tuomet, kai jų dar reikia. Taigi pradėkime taupyti, susiveržkime diržus ir neišlaidaukime ten, kur nereikia.

1997 m. gruodžio 18 – ąją, aidint kalėdiniam šurmuliui, Valstybinės kalbos inspekcija patvirtino Didžiųjų kalbos klaidų sąrašą. Visi jo nesilaikantys rizikuoja būti nubausti 300-600 litų bauda, remiantis Administraciniu teisės pažeidimų kodeksu. Neabejoju, jog susilauksiu komentarų ir pastabų, jog eiliniam kalbos vartotojui baudos netaikomos. Taip teigiantieji bus visiškai teisūs, bet atsakysiu paprastai, jog esu maksimalistė ir visuomet orientuojuosi į šiek tiek aukštesnį lygį. Be to, nė vienas nežinome, kuo tapsime ir su kuo gali tekt kalbėti, o taisyklinga kalba – išsilavinusio ir save gerbiančio žmogaus atspindys.

Ne veltui sakoma: „lašas po lašo ir akmenį pratašo“. Taigi ir mes taip. Po taisyklę, po žodelį, po kelias minutėles kasdien skirdami savo gimtajai kalbai įveiksime ne vieną didįjį kalbos klaidų sąrašą. Juk svarbiausia turėti tikslą. Deja, net ir tikslui reikšti yra tam tikros normos.

Su jungtuku kad (taip pat su idant) nevartotina bendratis tikslui reikšti:

• Tam, kad įgyvendinti svajonę reikia… (= kad įgyvendinčiau svajonę…);
• Kad priimti galutinį sprendimą.. (= kad priimčiau sprendimą… );
• Idant pranešti nuosprendį… (= kad praneštų sprendimą, idant praneštų, pranešti…).

Paprasta ar ne? Žinoma, juk sunku nereiškia neįmanoma. Svarbiausia, kad nepasiduoti (= nepasiduoti ) pusiaukelėje. Kalbėkime taisyklingai, išvenkime baudų ir sutaupykime pinigų… Gražios likusios darbo savaitės!

Su nuoširdžiausiais linkėjimais Dovilė J.

Pirmiausiai prisiminkime auksinius žodžius: „Sutinka pagal rūbą – išleidžia pagal protą“. Ir jau greičiausiai gaučiau pastabą, kad jums, blog‘eriai, tai neaktualu, nes sėdite priešais kompiuterį, o jam mažiausiai rūpi apranga, stilius. Atsakyčiau trumpai ir aiškiai, kad apskritai kiekvieno gebėjimas bendrauti – privalumas, o rašyti bei kalbėti taisyklingai – itin brangi dovana, kurią sau pasidovanoti galime patys, bet tingime, o gal paprasčiausiai nesureikšminame, - „bile dašyla ir suprantu, ką sako“.

Kreipiuosi į visus, kuriems ne dzin, kurie gali kasdien bent penkias minutes skirti tobulėjimui ir įgūdžių lavinimui, kurie mano, kad verta mokėti elementarias kalbos taisykles, o jei nemokėti, tai ir nesuklupti prieš jas.

Šįkart papasakosiu apie dažnai vartojamus žodžius, ir dar dažnesnes jų rašymo klaidas. Priešdėlis ne- turi savas „prisiklijavimo“ prie kitų žodžių taisykles, o mes dažnai vartojame taip, kaip šauna į galvą. Taigi:

•  Rašomas kartu (kaip priešdėlis), kai žodis su juo reiškia naują priešingos reikšmės dalyką ar sąvoką, pvz.: laimė – nelaimė, darbas – nedarbas, geras – negeras;

•  Kai žodžio ar junginio reikšmė tik paneigiama, pasakomas nepriklausymas tam tikrai grupei, neiginys ne rašomas atskirai, pvz.: ne darbo laikas. Atskirai rašomas, kai yra priešprieša.

Į s i d ė m ė t i n a

Kai kuriais atvejais priešdėlio ir šaknies balsiai tariant susilieja ir rašoma viena balsė, pvz.: nesti ( ne + esti), tebesu ( tebe + esu), besąs ( be + esąs), taip pat nėjo ( ne + ėjo), neina ( ne + eina), nebeina ( nebe + eina).

Kelių žodelių įsiminimui sugaišite tiek mažai laiko, o išvengsite tokių didelių klaidų. Todėl pirmyn!!! O tie, kurie perskaitėte ir nusprendėte – „man gerai ir taip“, tai aš vis tiek dėkoju už laiką ir tikiu, jog neberašysite:

Neeinu, o -> neinu

Neesu, o -> nesu

Su pagarba Dovilė J.