Stiprus žmogus
June 30th, 2008Tiek fiziškai, tiek dvasiškai.
Tiek fiziškai, tiek dvasiškai.
Ko gero daugelis žinot apie LHC (Large Hadron Collider), kurio tikslas yra sukelti mini Didžiuosius sprogimus bei ištirti naujas susidariusias daleles.
Žodžiu stovi didelė triūba keliasdešimties kilometrų ilgio, joje beveik iki šviesos greičio įgreitinamos dalelės, o paskui pasiunčiamos susidurti viena su kita. Nei vienas mokslininkas tiksliai negali pasakyti, kas atsitiks įvykdžius eksperimentą, o nežinomybė kartais baugina. Prasidėjo dideli debatai ir netgi teismai, kuriais stengiamasi užkirsti kelią LHC projekto eksperimentui. Atrodo viskas išsisprendė, kažkas patvirtino, kad katastrofos nebus, nors realiai to įrodyti neįmanoma
Šiandien per Viasat Explorer rodė ganėtinai įdomią laidą/filmą, kuris buvo apie tai, kad LHC katastrofos galimybė yra labai mažytė, tokia pati kaip didelio meteoro, didelio cunamio, naujo viruso pavojaus. Žemei visada gręsia pavojų, tačiau daugelio iš jų tikimybė yra nykstamai maža. LHC eksperimento nauda kur kas labiau lenkia tą mažą planetos sunaikinimo riziką
. Mano supratimu žmonija ir gyvena vardan pažangos. Kas iš to jeigu užsidarysim, užsikonservuosim ir gyvensim vis tą patį gyvenimą? Reikia stumtis į priekį. Pirmą kartą paleisdami atominę bombą žmonės taip pat nežinojo ar grandininė reakcija kada nors sustos. Jeigu nebūtų eksperimentų su branduolinio skilimo energija, tai neturėtumėme ir atominių elektrinių. Taip pat nebūtų išlieti pamatai branduolinės sintezės energijai, kuri yra visiškai švari.
Laukiu nesulaukiu eksperimento rezultatų ![]()
Suradau labai labai įdomų straipsnį (Geek’ams) apie Bilo Gateso patirtį instaliuojant Windows Movie Maker. Tekstas netrumpas, bet labai juokingas
Ech tie programuotojai, visada bando padaryt greičiau ir paprasčiau, bet nebūtinai geriau ir ech tie vadovai, kurie, spaudžiami iš viršaus, verčia programuotojus taip elgtis, kad suspėtų į deadline’us, o paskui prikaišiojantys, kad kažkas veikia ne taip kaip turėtų ![]()
Po ateinančio rudens semestro už mokslą teks susimokėti visiems
studentams, kurių vidurkis bus mažesnis nei 8 balai. Seimas ketvirtadienį
skubiai pataisė Aukštojo mokslo įstatymą pagal prezidento Valdo Adamkaus
veto. Parlamentarai įteisino, kad mokslas nemokamas gerai besimokantiems,
kurie neturi akademinių skolų, o vidurkis yra ne mažesnis kaip 8.
Švietimo ir mokslo ministras Algirdas Monkevičius, sulaukęs Vilniaus
universiteto Senato palaikymo, dar nenuleidžia rankų ir turi vilties spėti
apsvarstyti, ar neverta įteisinti nemokamas studijas visiems studentams,
kurie neturi akademinių skolų.
Tačiau kol kas apsistota prie studentų dalijimo ties aštuoneto riba, o
Seimas įpareigojo Vyriausybę nustatyti aiškias vertinimo metodikas ir
kriterijus. Siekiama, kad nebeliktų didelio skirtumo tarp aukštųjų
mokyklų, kai vienur aukščiausiais balais mokosi dauguma, o kitur 8 yra
nepasiekiamos aukštumos.
„Įstatymas neturi taikytis prie egzistuojančios ydingos praktikos.
Vyriausybė turi aiškiai detalizuoti, kokios žinios yra reikalingos, –
pastebėjo prezidento patarėja teisės klausimais Aušra Rauličkytė. –
Dabartinė bloga praktika susiklostė dėl įvairių priežasčių, bet negalime
jos laikyti vertybe, prie kurios reikia taikytis.”
Ji pastebėjo, kad aukštosios mokyklos turi pakeisti vertinimo tradicijas,
nes dabartinis didelis skirtumas apsunkina studentų gyvenimą, pavyzdžiui,
norinčių keisti universitetą, išvykti į užsienį.
Seimas įsiklausė į prezidento pastabas, kad įstatyme reikia konkretumo, ir
atsisakė anksčiau parlamente priimto įstatymo, kuriame buvo įtvirtinta,
kad pati aukštoji mokykla nusistato, koks pažymys atitinka apibūdinimą
„gerai”. 61 parlamentaras pritarė, kad įstatymas būtų priimtas su
prezidento korekcijomis, niekas nepasipriešino, 16 susilaikė.
„Mes ne prieš veto, bet ir ne už. Vien kosmetinės pataisos neduos nieko
gera – neįvyks aukštojo mokslo reforma”, – „darbietis” Vydas Gedvilas
paaiškino, kodėl jis ir frakcijos nariai susilaikys.
Švietimo ir mokslo ministras socialliberalas A. Monkevičius palaikė
prezidento veto, nors mano, kad galima dar geriau išspręsti studijų
finansavimo klausimą. Tačiau suprasdamas, kad įstatymą reikia pataisyti,
jog šis neprieštarautų Konstitucijai, jis balsavo „už” ir savo siūlymus
pasiliko artimiausiai ateičiai – tikisi suspėti iki pratęstos Seimo
pavasario sesijos pabaigos – liepos 4 d.
Ministras paaiškino, kad reiktų paanalizuoti, ar nevertėtų nemokamą mokslą
laiduoti visiems studentams, kurie neturi akademinių skolų, nepaisant
pažymių vidurkio. Tokiu atveju teigiamą pažymį – penketą gaunantys
studentai irgi neturėtų mokėti. Politikas įsitikinęs, kad valstybė
nenuskurstų, jei per metus turėtų sukrapštyti papildomus 60 mln. litų.
A. Rauličkytei A. Monkevičiaus siūlymas nėra priimtinas, ji įsitikinusi,
kad tai prieštarautų Konstitucijai: „Konstitucinis teismas paaiškino, kad
kriterijai negali nukrypti ne tik nuo Konstitucijos gero mokymosi
sampratos, bet ir nuo tokios mokymosi sampratos, kuri kyla iš visuomenės
socialinės patirties. Bet kas, kas išsilaiko penketukais – silpnai, nėra
gerai besimokantis, tai prieštarauja žodžio „geras” sampratai.”
Pagal priimtą įstatymą už mokslą teks mokėti po ateinančio rudens semestro
sesijos. Tvarka galios tiek pirmakursiams, kurie įstos, tiek jau
aukštesniuose kursuose besimokantiems studentams.
Valstybės progresas priklauso nuo inovacijų ir mokslo pažangos. Pagal numatytąją tvarką visų specialybių studentai mokosi gerai, jeigu vidurkis yra 8. Tarkim tokiam MIF’e aštuonetas yra labai geras pažymys, ypač pirmuose kursuose. O pvz. humanitarinėse studijose dažno ir 9 netenkina. Tai kaip čia dabar gaunasi, valstybei nereikia realiukų? Ar humanitarai išradinės naujas technologijas, ar humanitarai statys namus ir tiltus?
Beje, studentas nėra visų galų meistras, vieni dalykai gali sektis geriau, kiti blogiau. Jis gali būti genijus tam tikruose dalykuose, bet gali neišgalėti susimokėti už mokslus, nes kituose dalykuose seksis blogiau.
Pagal šias pataisas už mokslą turės mokėti VISI. Netgi tie, kurie įstojo anksčiau negu šiemet.
Brangieji, kurlink mes einam? Toliau kepsim teisininkus, kurie baigę universitetą nesugebės rasti darbo pagal specialybę? Toliau smugdysim mokslo pažangą?
Tfu blet!
Taip jau yra, kad rankomis kažką atnaujinti aš tingiu. Esu pripratęs prie debian linux pagrindu sukurtų operacinių sistemų, kurios turi patogią paketų atnaujinimo sistemą. Vat per tokią tinginystę kažkas ir nulaužė mano šį kuklų puslapėlį. Prispamino į įrašus visokių neaiškių linkų ir padarė juos nematomus.
Ačiū Armandui už operatyvų pranešimą, kad kažkas ne taip ir ačiū Dariui Matulioniui, kad sutiko atnaujinti man wordpress’ą. Taip taip, esu web developeris, o pats wordpress’o atsinaujint nesugebu (tingiu). Taip sakant batsiuvys be batų
Dariau, bus proga susitikti bokalą pakilnot ![]()
Po dviejų sočių pavalgymų kavinėse per vieną dieną, sustreikavus virškinimui:
- Žinai, geriau jau aš išsikepsiu namie kiaušinį, bet bent jau žinosiu ką valgau.
***
Kelionė iš Druskininkų į Šiaulius.
- Klausyk, mes čia privažiavom prie sankryžos ir buvo du keliai, vienas ir kitas. Mes nuvažiavom vienu. Ar gerai pasukom?
***
P.S. Realūs įvykiai ![]()
Menas visumoje įžvelgti detales ir detalėse įžvelgti visumą.
Šiek tiek nusižiūrėjau nuo soldier.lt ir irgi padariau testuką.
Rezultatai:
PENKI TINKAMIAUSI DARBAI
79% Švietimas/mokymas
76% Personalo vadovas
76% Aukštesnieji vadovai
74% Rinkodara ir reklama, vadovas
72% Informacinės technologijos, vadovas
PENKI NETINKAMIAUSI DARBAI
40% Inžinerija
34% Mokslas
31% Finansai (apskaita, auditas)
31% Statyba ir remontas
31% Bankai ir draudimas
Tiesos yra.
Nors dar net popieriaus negavau, bet kažkaip jaučiasi tuštuma. Nuo pat mažų dienų kai pradedam eiti į mokyklą, žinom, kad ateis ruduo ir teks eiti į mokyklą, kad galėtumėm užbaigti dar vienus mokslo metus vasaros pradžioje. Taigi sukiesi sukiesi taip metai iš metų, bet žinai tikslą - baigti mokyklą ir universitetą. Kiti, kurie turi didesnę mazochizmo gyslelę, renkasi magistro ir doktorantūros studijas, tačiau to aš tikrai nenoriu. Tai ką gi daryti? Kokių tikslų siekti ir kokius deadline’us dėlioti? Dirbti? Siekti karjeros? Ok, tai yra savaime suprantama, bet man atrodo, kad tai yra „as must“, o šalia turėtų būt kažkoks aukštesnis ir aiškesnis siekis, veikla. Visų pinigų juk neuždirbsi, o be to reikia tiesiog dirbti ir pinigai patys ateis.
Kaip bebūtų gaila, kol kas galva tuščia ir nieko nesako. Gal pradėti intensyviai pumpuoti dopingą (knygas) į smegenis?
Kažkaip labai rimtai dabar interpretuoju gerbiamo Alberto posakį, kad vaizduotė yra svarbesnė už žinias.
Aišku mokomės arba bent jau turėtume mokytis visą gyvenimą. Taip ir aš, mokslo nemetu, mokysiuos gyventi.
Bakalauro laipsnis - kol kas ties juo ir apsistosiu. Esu laimingas, kad baigiau universitetą
P.S. Apie studijas, privalumus ir trūkumus parašysiu kiek vėleliau
Moteris kaip vinių kibiras, tik stuktelk ir pradeda tarškėt.
Aurelijus Valeiša
Šis puikus palyginimas nuskambėjo per pixelio gimtadienio susitikimą