Šis įrašas mano galvoje brendo jau ganėtinai ilgai. Pastaruoju metu labiau negu bet kada pradėjau domėtis Lietuvos politikos niuansais. Tam įtakos turėjo vienas atradimas. Tas atradimas buvo tiesioginės seimo posėdžių transliacijos per kanalą TV11. Kaip sako vienas mano pažįstamas: „jeigu nori susipykti su draugu, pradėk kalbėti apie politiką arba religiją“. Aš nieko neįrodinėsiu, tik noriu pateikti savo nuomonę.

Pirmiausiai apie seimo posėdžius. Kaip bebūtų keista, jie yra labai įdomūs . Tikrai! Kaip ir priklauso yra du stiprūs frontai: socialdemokratai ir Tėvynės sąjunga. Tarp jų vyksta tokios batalijos, kad padėk Dieve. Kairieji stumia savus įstatymus, o dešinieji stato barikadas ir „spjaudo“ jiems į veidus. Gaila, kad į juos nelabai kas kreipia dėmesį, tačiau sveikintina, kad jie vis tiek išlaiko kietą stuburą ir poziciją. Norėčiau išskirti tris veikėjus, kurių pasisakymų ir replikų man klausytis patiko labiausiai. Tai Andrius Kubilius, Rasa Juknevičienė ir Saulius Pečeliūnas. Šita chebrytė pavaro. Ypač Pečeliūnas, kuris nuolat laido komentarus apie seimo statuto pažeidinėjimą posėdžių metu. Stipriai suima juokas, kai seimo pirmininkas arba pirmasis pavaduotojas tiesiog nekreipia dėmesio į tuos pastebėjimus arba pateikia tokį atsakymą, kad „nei trys nei penkiolika“.

Nors ir nemėgstu socdemų, bet turiu pasakyti pagiriamąjį žodį ponui Českai Juršėnui. Kai jis veda posėdžius, tai matos, kad žmogus su patirtimi ir viskas vyksta be priekaištų. Pirmasis pavaduotojas dažnai veda seimo posėdžius, nes pirmininko Muntiano dažnai juose tiesiog nebūna . Kartą teko stebėti retą atvejį, kai gerb. pirmininkas vis dėlto buvo posėdyje. Na, atleiskit, bet kraupu žiūrėti. Kai ponas Muntianas sėdi savo darbo vietoje, tai, mano manymu, seime belieka menka tvarka.

Dar supratau, kaip svarbu seime yra dauguma. Aišku tai suprantama ir mokinukui, juk dauguma yra jėga, bet nemaniau, kad tokia stipri. Vieną dieną atėjo kažkokia ponia iš kažkokio komiteto, dabar tiksliai nepamenu. Žodžiu, ji pristatinėjo komitete svarstytus klausimus ir ką komitetas nusprendė. Daugumą opozicijos pateiktų klausimų komitetas atmetė. Kai opozicija paprašė paaiškinti, kodėl buvo atmestas vienas ar kitas klausimas, tai ponia tiesiog atsakė, kad komitetas priėmė tokį sprendimą. Aš manau, kad tai elementarus nesiskaitymas su opozicija . Nu kraupu tiesą pasakius.

Dabar apie įrašo antraštę. Kodėl demokratija, laisvoji žiniasklaida? Todėl, kad galutinai įsitikinau, jog nei vieno, nei kito lietuvoje nėra.

Štai ką sako wikipedia apie žiniasklaidos reikšmę visuomenėje

Nuo pat jos atsiradimo žiniasklaida buvo laikoma svarbia valstybės valdžios kontrolės institucija (bent jau potencialia). Šią savo funkciją ji gali atlikti tik jei yra nepriklausoma. Šalia valstybės institucijų kontrolės žiniasklaida turi ir kitas svarbias funkcijas: objektyvios informacijos pateikimas, politinės komunikacijos tarp piliečių ir valstybės užtikrinimas, politinė piliečių socializacija.

Supratau, kad Lietuvoje žiniasklaida (bent jau jos dauguma) yra visai ne laisva. Tai galima pastebėti iš tendensingų straipsnių ir reportažų. Kai savo akimis pažiūri posėdį ir ką parlamentarai diskutuoja, o paskui matai straipsnius, kurie visiškai kitaip pateikia jų žodžius, tai darosi kraupu. Man tapo visiškai aišku, kad kliautis žiniasklaidos pateikiama informacija negalima. Informaciją reikia išgirsti iš pirmų lūpų arba skaityti keletą informacijos šaltinių, bei daryti savas išvadas. Aišku ne kiekvienas tam turi laiko ir noro, tad siūlyčiau keletą blogų, kurie stengiasi tikrai objektyviai pateikti informaciją aktualiais klausimais: Liutauras Ulevičius, Dievų Žiniasklaida, Dienos Duona, Justas Šireika.

Demokratija? Ką apie ją kalba wikipedia

Demokratija (gr. δήμος ‘liaudis’ + κρατῶ ‘valdau’) reiškia valdymo formą, kurioje visi piliečiai turi teisę dalyvauti šalies valdyme, skirtingai nuo valdymo formos, kurioje tokia teisė priklauso vienai klasei, išskirtinei grupei arba autokratui. Šią teisę piliečiai įgyvendina tiesiogiai referendumuose ir plebiscituose arba per savo išrinktus atstovus.

Yra daug demokratijos krypčių, bet visų esmė ta pati. Renkam chebrą, kuri atstovauja mūsų nuomonę aukščiau. Aš noriu paklausti. Ar tie, kas balsavot už socialdemokratus, norėjot, kad jie leistų verslininkams susižerti milijardus pelno, o paskui palikti Lietuvą be atominės energijos arba padaryti elektros kainą pvz 80ct už kilovatvalandę? Norėjot? Turbūt, kad ne. Tai kokia čia demokratija? Ne veltui Italijos mafija laukė, kol bus įvesta demokratija, nes tada, pasak jų, jie galės daryti ką nori. Taip ir atsitiko, niekas nesusitvarko su jais jau kelis dešimtmečius. Apskritai man pati demokratija kelia įtarimą. Aišku labai gerai, kai žmonės gali keliauti kur nori, elgtis kaip nori, kol nepažeidžia kitų žmonių teisių ir t.t. Na, bet pažvelkim į JAV. Kaip ir demokratijos lopšys ir ten ji „klesti“. Bet pažiūrėkim į JAV sukeltus karus. Terorizmas sakysit? Na, taip, sutikčiau, kad tai sudaro kokie 10-20% karo priežasties. Mano manymu, karai daugiau vyksta dėl naftos, o ne dėl terorizmo. Bet tai tik mano nuomonė.

Aš nežinau, gal šiame įraše prirašiau kokių nesamonių. Nesu baigęs jokių politikos mokslų. Tiesiog stengiuosi būtų neapolitiškas, domiuosi Lietuva ir jos gerove. Noriu, kad kada nors Lietuva klestėtų taip, kaip klesti vakarų šalys. Noriu, kad žmonės didžiuotųsi gyvendami Lietuvoje ir nebėgtų už sienos vos progai pasitaikius ieškodami „geresnio“ gyvenimo. Tai yra lengviausias būdas: „eikim ten, kur medum patepta“. Bet medus puodynėje gali baigtis, o kur tada grįžti? Į tą patį arba dar didesnį mėšlą, kurį palikai tėvynėje? Juk nesinorės, ar ne?

Žmonės, tėvynę reikia mylėti ir puoselėti. Reikia stengtis jeigu ne dėl savęs, tai dėl savo palikuonių. Svetimoj šaly jūs tikrai niekada nebūsite lygiaverčiais piliečiais, nes visi žmonės giliai širdyje de facto yra nacionalistai.

Ačiū, už dėmesį.

Paskelbta Saturday, February 9th, 2008 21:22. Priskirta kategorijoms Mano kampas. Ačiū, kad rašote komentarus, arba paliekate pėdsaką savo svetainėje.