Amen.

Yra trys darbuotojų lygiai:

• Funkcionieriai - tie kurie atlieka monotoniškus, funkcinius darbus
• Kūrėjai - creative’as, tie kurie turi pasukti smegenis ir kažką sukurti, sugalvoti ir pateikti kažkokią minčių išeigą
• Valdytojai - direktoriai, savininkai ir pan.

Kartas nuo karto išgirstu žmones sakant: “Fuj, kiemsargis”, “Tai ten tie, maximiniai žmonės” ir panašiai. Suprask, jeigu dirbi Maximoje ar šluoji kiemą, tai pas tave vietoj smegenų, smėlio pripilta. Sutinku, kartais gal taip ir būna, bet taip būna visur. Būna bukų ir funkcionierių, ir kūrėjų, ir valdytojų.

Mano manymu, negarbingų darbų nėra. Kiekvienas žmogus priklausomai nuo jo ambicijų ir tikslų išsirenka savo kelią. Negali juk visi būti ambicingi „ledlaužiai“. O jeigu būtų, tai kas tada kavinėje aptarnautų, kas parduotuvėje grąžą išduotų, kas siūtų drabužius ir t.t. ir t.t. Aišku daug šių darbų galėtų pakeisti robotai, bet masinis jų pritaikymas kasdieniams darbams yra dar ganėtinai tolima ateitis. Be to, su žmogumi juk kur kas įdomiau ir mieliau bendrauti.

Iš tiesų tai yra ir antroji medalio pusė. Ugnis gali būti nukreipta ir į viršų: “Ot koks šyška”, “pasikėlęs”, “nosį krapšto ir pinigus gauna”. Dar kartą pasikartosiu, visur yra visokių ir nereikėtų kabinti bendrinių etikečių.

Visi darbai yra garbingi.

Tokią išvadą galiu daryti paskaitęs gerb. Andriaus Kubiliaus memorandumą „Dėl situacijos Lietuvos energetikoje po 2010-01-01“. Prie ko čia gimstamumas ir energetika pasakysit? Prie to pačio . Amerikoje buvo atvejis, kai „nusprogo“ kažkokia elektrinė ir, berods, visa valstija neturėjo elektros dvi ar tris dienas. Po 9 mėnesių buvo pastebėtas didelis gimstamumo padidėjimas.

Turiu pastebėti, kad vyriausybės neveiksnumas gali turėti ir teigiamų dalykų . Neturėsim elektros arba ją labai taupysim, daugiau deginsim žvakių, romantiškai leisim vakarus su antrosiomis pusėmis. Gal tai nauja vyriausybės gimstamumo didinimo politika?

Iš tikrųjų tai verkti norisi . Juokas pro ašaras.

Taigi šį savaitgalį vėl pabuvojom Druskininkų vandens parke ir vėl nenusivylėm. Per daug neišsiplėsiu, keliais punktais apie dieną

• Visa diena vandens parke savaitgalį kainuoja 99Lt žmogui.
• Abonementas mėnesiui darbo dienomis po tris valandas per dieną kainuoja 70Lt
• Druskininkuose sidabras laaabai pigus. Nusipirkau žiedą, Ernesta auskarus ir žiedą. Vandens parke antram aukšte yra sidabro parduotuvė Kamėja, tai jeigu būsit būtinai užsukit.
• Nusileidimo takelis Bermudai ilgainiui pabosta, bet vis tiek labai malonus jausmas juo leistis.
• Nusileidimo takelis Sūkurys man pasirodė labai ekstremalus. Jis ganėtinai trumpas, bet greitis išvystomas labai didelis, galvojau vandeniu paspringsiu, o įkritęs į centrifugą iš jos išlėkiau aukštyn kojom į dviejų metrų gylio baseiną
• Pirčių kompleksas valdo.
• Baras vandenyje turi nemažą kokteilių asortimentą. Kokteiliai skanūs.
• Džakuzių visam vandens parke yra turbūt kokie 20.
• Sėdėti džakuzyje kieme, kai sninga labai malonu.
• Bėgti iš rusiškos garinės pirties esančios kieme į pirčių kompleksą yra ganėtinai šalta.
• Sraunioji upė ir jūros bangų baseinas puikiai atpalaiduoja.

Jaučiuosi kaip naujai gimęs

Sveiki,
pataisykit tūrinės valdymo sistemos klaidas. Dėkoju.

Taip būna, kai kažką kažkur nugirsti, bet realiai nelabai žinai, kas kaip ir su kuo .

Šiandien teko žiūrėti vieną geriausių mano matytų laidų susijusių su NSO. Yra 10 dalių po 8 minutes. Siūlyčiau peržiūrėti visas laidas tiems, kurie bent kažkiek domisi fizika, fantastika ir NSO.

Norėjau paklausti, gal kas žinot kas sugalvojo barzdos skutimą?

Aš tai turiu tokį įtarimą, kad rankas čia prikišo moterys. Taip sakant, cherche la fam.

Visada maniau, kad miuziklai yra š… Na, iki šiol. Per TV rodomi miuziklai kažkaip niekada nežavėjo, tačiau šiandien teko pabuvoti geriausiu pasaulyje tituluojamam miuzikle „Mamma mia“.

Pakvietimus savo darbovietėje gavo mano draugė. Ji „pasvarstė“ ir nusprendė, kad į miuziklą pasiims mane . Nuvykom į Siemens areną dar 14val. (renginio startas 15val), kad spėtume nusirengt ir užsiimt geresnes vietas, nes jos biliete nebuvo pažymėtos. Atvykus ir pateikus pakvietimą buvo dalinamas vynas ir užkandžiai. Begurkšnodamas vyną sutikau arenoje dirbantį pažįstamą ir paklausiau, kurios vietos yra geriausios, nes niekada nesu buvęs Siemense. Sužinoję patraukėm prie įėjimo į salę.

Po kelių minučių laukimo visi sugužėjo į salę. Atėjo vienas žymus asmuo, pasakė kalbą ir viskas prasidėjo. Nuo pat pradžių supratau, kad man patiks. Supratau, kad patiks todėl, kad muzika buvo „gyva“.

Miuziklas paremtas garsiosios grupės ABBA dainomis. Kadangi ABBA’os kūryba man yra nesvetima ir netgi patinka, tai stebėjau ir klausiausi ausis ištempęs. Dauguma pokalbių tarp veikėjų virsdavo ABBA’os kūrinių dainavimu, bet viskas taip gražiai įsipaišydavo į kontekstą, kad atrodė jog jie buvo sukurti šiam miuziklui, o ne miuziklas sukurtas pagal dainas .

Apie scenarijų nepasakosiu, nes būtų labai ilga litanija, tik paminėsiu, kad galų gale nuotaka, dėl kurios viskas prasidėjo, atšaukė vestuves. Tačiau vedybos vis tiek įvyko, tik nenumatytos .

Labai sužavėjo aktorių sugebėjimai perteikti emocijas, režisūra, choreografija, dainos, orkestras. Nu SUPER! Siūlyčiau kiekvienam nueiti.

Net pagalvojau, kad gal reikėtų dažniau nueit pasikultūrint

Šis įrašas mano galvoje brendo jau ganėtinai ilgai. Pastaruoju metu labiau negu bet kada pradėjau domėtis Lietuvos politikos niuansais. Tam įtakos turėjo vienas atradimas. Tas atradimas buvo tiesioginės seimo posėdžių transliacijos per kanalą TV11. Kaip sako vienas mano pažįstamas: „jeigu nori susipykti su draugu, pradėk kalbėti apie politiką arba religiją“. Aš nieko neįrodinėsiu, tik noriu pateikti savo nuomonę.

Pirmiausiai apie seimo posėdžius. Kaip bebūtų keista, jie yra labai įdomūs . Tikrai! Kaip ir priklauso yra du stiprūs frontai: socialdemokratai ir Tėvynės sąjunga. Tarp jų vyksta tokios batalijos, kad padėk Dieve. Kairieji stumia savus įstatymus, o dešinieji stato barikadas ir „spjaudo“ jiems į veidus. Gaila, kad į juos nelabai kas kreipia dėmesį, tačiau sveikintina, kad jie vis tiek išlaiko kietą stuburą ir poziciją. Norėčiau išskirti tris veikėjus, kurių pasisakymų ir replikų man klausytis patiko labiausiai. Tai Andrius Kubilius, Rasa Juknevičienė ir Saulius Pečeliūnas. Šita chebrytė pavaro. Ypač Pečeliūnas, kuris nuolat laido komentarus apie seimo statuto pažeidinėjimą posėdžių metu. Stipriai suima juokas, kai seimo pirmininkas arba pirmasis pavaduotojas tiesiog nekreipia dėmesio į tuos pastebėjimus arba pateikia tokį atsakymą, kad „nei trys nei penkiolika“.

Nors ir nemėgstu socdemų, bet turiu pasakyti pagiriamąjį žodį ponui Českai Juršėnui. Kai jis veda posėdžius, tai matos, kad žmogus su patirtimi ir viskas vyksta be priekaištų. Pirmasis pavaduotojas dažnai veda seimo posėdžius, nes pirmininko Muntiano dažnai juose tiesiog nebūna . Kartą teko stebėti retą atvejį, kai gerb. pirmininkas vis dėlto buvo posėdyje. Na, atleiskit, bet kraupu žiūrėti. Kai ponas Muntianas sėdi savo darbo vietoje, tai, mano manymu, seime belieka menka tvarka.

Dar supratau, kaip svarbu seime yra dauguma. Aišku tai suprantama ir mokinukui, juk dauguma yra jėga, bet nemaniau, kad tokia stipri. Vieną dieną atėjo kažkokia ponia iš kažkokio komiteto, dabar tiksliai nepamenu. Žodžiu, ji pristatinėjo komitete svarstytus klausimus ir ką komitetas nusprendė. Daugumą opozicijos pateiktų klausimų komitetas atmetė. Kai opozicija paprašė paaiškinti, kodėl buvo atmestas vienas ar kitas klausimas, tai ponia tiesiog atsakė, kad komitetas priėmė tokį sprendimą. Aš manau, kad tai elementarus nesiskaitymas su opozicija . Nu kraupu tiesą pasakius.

Dabar apie įrašo antraštę. Kodėl demokratija, laisvoji žiniasklaida? Todėl, kad galutinai įsitikinau, jog nei vieno, nei kito lietuvoje nėra.

Štai ką sako wikipedia apie žiniasklaidos reikšmę visuomenėje

Nuo pat jos atsiradimo žiniasklaida buvo laikoma svarbia valstybės valdžios kontrolės institucija (bent jau potencialia). Šią savo funkciją ji gali atlikti tik jei yra nepriklausoma. Šalia valstybės institucijų kontrolės žiniasklaida turi ir kitas svarbias funkcijas: objektyvios informacijos pateikimas, politinės komunikacijos tarp piliečių ir valstybės užtikrinimas, politinė piliečių socializacija.

Supratau, kad Lietuvoje žiniasklaida (bent jau jos dauguma) yra visai ne laisva. Tai galima pastebėti iš tendensingų straipsnių ir reportažų. Kai savo akimis pažiūri posėdį ir ką parlamentarai diskutuoja, o paskui matai straipsnius, kurie visiškai kitaip pateikia jų žodžius, tai darosi kraupu. Man tapo visiškai aišku, kad kliautis žiniasklaidos pateikiama informacija negalima. Informaciją reikia išgirsti iš pirmų lūpų arba skaityti keletą informacijos šaltinių, bei daryti savas išvadas. Aišku ne kiekvienas tam turi laiko ir noro, tad siūlyčiau keletą blogų, kurie stengiasi tikrai objektyviai pateikti informaciją aktualiais klausimais: Liutauras Ulevičius, Dievų Žiniasklaida, Dienos Duona, Justas Šireika.

Demokratija? Ką apie ją kalba wikipedia

Demokratija (gr. δήμος ‘liaudis’ + κρατῶ ‘valdau’) reiškia valdymo formą, kurioje visi piliečiai turi teisę dalyvauti šalies valdyme, skirtingai nuo valdymo formos, kurioje tokia teisė priklauso vienai klasei, išskirtinei grupei arba autokratui. Šią teisę piliečiai įgyvendina tiesiogiai referendumuose ir plebiscituose arba per savo išrinktus atstovus.

Yra daug demokratijos krypčių, bet visų esmė ta pati. Renkam chebrą, kuri atstovauja mūsų nuomonę aukščiau. Aš noriu paklausti. Ar tie, kas balsavot už socialdemokratus, norėjot, kad jie leistų verslininkams susižerti milijardus pelno, o paskui palikti Lietuvą be atominės energijos arba padaryti elektros kainą pvz 80ct už kilovatvalandę? Norėjot? Turbūt, kad ne. Tai kokia čia demokratija? Ne veltui Italijos mafija laukė, kol bus įvesta demokratija, nes tada, pasak jų, jie galės daryti ką nori. Taip ir atsitiko, niekas nesusitvarko su jais jau kelis dešimtmečius. Apskritai man pati demokratija kelia įtarimą. Aišku labai gerai, kai žmonės gali keliauti kur nori, elgtis kaip nori, kol nepažeidžia kitų žmonių teisių ir t.t. Na, bet pažvelkim į JAV. Kaip ir demokratijos lopšys ir ten ji „klesti“. Bet pažiūrėkim į JAV sukeltus karus. Terorizmas sakysit? Na, taip, sutikčiau, kad tai sudaro kokie 10-20% karo priežasties. Mano manymu, karai daugiau vyksta dėl naftos, o ne dėl terorizmo. Bet tai tik mano nuomonė.

Aš nežinau, gal šiame įraše prirašiau kokių nesamonių. Nesu baigęs jokių politikos mokslų. Tiesiog stengiuosi būtų neapolitiškas, domiuosi Lietuva ir jos gerove. Noriu, kad kada nors Lietuva klestėtų taip, kaip klesti vakarų šalys. Noriu, kad žmonės didžiuotųsi gyvendami Lietuvoje ir nebėgtų už sienos vos progai pasitaikius ieškodami „geresnio“ gyvenimo. Tai yra lengviausias būdas: „eikim ten, kur medum patepta“. Bet medus puodynėje gali baigtis, o kur tada grįžti? Į tą patį arba dar didesnį mėšlą, kurį palikai tėvynėje? Juk nesinorės, ar ne?

Žmonės, tėvynę reikia mylėti ir puoselėti. Reikia stengtis jeigu ne dėl savęs, tai dėl savo palikuonių. Svetimoj šaly jūs tikrai niekada nebūsite lygiaverčiais piliečiais, nes visi žmonės giliai širdyje de facto yra nacionalistai.

Ačiū, už dėmesį.

Tas griebkim ir aprašykim turėtų būt perskaitytas su sarkazmu.

Jau beveik savaitę nerašiau, nes pastarąją beveik visą prasirgau. Taip ir maniau, nes savaitgalį teko švęsti dvi dienas iš eilės, o to aš pakelti nelabai galiu.

Šiandien gavau ir aš el. laišką, kuriame prisistatė naujas flash’inis iliustracijų žurnalas ar kažkas panašaus. Atseit gražus pateikimas ir t.t. Tokią technologiją mačiau jau turbūt prieš kokius tris, keturis metus, todėl visiškai nesužavėjo. Be to, linux’o flash playeris be galo stabdo atidarius tą jų puslapį.

Pastebiu, kad blogeriai nuleidus masalą jiems tiesiai prieš akis, labai skubiai jį pačiumpa ir pradeda pliekti apie jį, koks jis skanus, kaip kvepia, kokia graži jo forma ir panašiai. Šiandien jau suskaičiavau gal kokius 5 straipsnius apie tą puslapėlį.

Brangieji jaunų verslų ir puslapių turėtojai, jeigu norite nemokamos reklamos ir greito bei lengvo page rank padidėjimo, išsiuntinėkite el. laiškus visiems blogeriams, kuriuos rasite blogologas.lt, karabi.lt, blogeriai.net ir panašiai. Grąža garantuota!

Prieš keletą dienų gavau laišką su klausimu, kiek kainuotų reklama šiame tinklaraštyje. Tiesą pasakius buvau apstulbęs. Be to, reklamuotis norėjo ne kažkokie technikos atstovai, o dainų tekstų puslapis.

Atrašiau, kad reklama mano bloge mėnesiui kainuotų 90Lt, pusmečiui 390Lt. Gavau atsakymą į šį laišką. Jie atsakė, kad už tokią kainą gali nusipirkti reklamą portaluose, kurių lankomumas yra daug didesnis negu šio tinklaraščio, ir kad jie nenori mano paslaugų .

Tai pala. Tai aš, ‘škias, turiu nusimauti triusikus ir manyti, kad čia yra kažkokia palaima įsidėti kažkieno reklamą už ten kokius 10-20Lt per mėnesį?? Man net pietūs normalūs už tiek neišeitų, tai kam tada iš viso, atsiprašant, kakoti į savo jaukų puslapėlį

Dauguma populiaresnių blogerių mąsto, kaip iš savo kūrinių pasipelnyti. Tai yra natūralu. Jeigu rašai vardan to, kad uždirbtum, tai viskas puiku. Aš rašau, nes noriu išreikšti savo mintis, pamąstymus, įžvalgas ir idėjas platesniai auditorijai. Tai padeda susipažinti su bendraminčiais.

Be to, tinklaraštis yra geriausia vizitinė kortelė. Ką jūs pamanytumėt, jeigu aš priėjęs prie jūsų duočiau savo asmeninę vizitinę kortelę, o ant jos ten būtų prikabinėta kažkokių reklamų ne į temą. M?