Mano gyvenimas ir darau ką noriu?
Šiandien kalbėjau su vienu žmogum ir buvo pasakyta tokia frazė: „Tai mano gyvenimas ir darau ką noriu, ar ne?“, ar kažkaip panašiai. Viskas kaip ir aišku ir teisinga, tačiau labiau pasigilinus, mano manymu, tai nėra taip savaime suprantama ir netgi klaidinga.
Iš karto norėčiau atskirti sąvokas gyvenimas ir gyvybė. Tai juk skirtingi dalykai ar ne? Kaip aš suprantu šiuos du žodžius? Gyvybė - tai gyvastis. Reikšmė kaip bito, nulis arba vienas, gyvas arba negyvas. Gyvenimas - tai procesas, labai sudėtingas dinamiškas ir nuolat kintantis procesas.
Žmogus visada yra linkęs susireikšminti ir jis naiviai mano, kad jo gyvenimas yra jo vieno reikalas. Tiesa yra ta, kad kiekvienas objektas Žemėje, Saulės sistemoje ar Visatoje yra milžiniškos ir labai kompleksiškos sistemos dalis. Objektai sistemoje neišvengiamai sąveikauja tarpusavyje. Juk žmogus negali laikyti savęs izoliuotuoju tašku. Taip būna tik idealiuose moksliniuose modeliuose, kurie labai stipriai prasilenkia su tikrove ir naudojami paprastumo dėlei.
Neneigiu, kad normalus išsivystęs individas laiko savo gyvenimo vadžias, tačiau vežimas, kuriame jis važiuoja ir arkliai, kurie tą vežimą traukia, gali tapti nevaldomi ir nušokti į kelkraštį ar pasukti visai ne į pasirinktą pusę. Reikia tai suprasti ir priimti. „Mano gyvenimas ir darau ką noriu“ yra tik iliuzija, kuri padeda žmogui jaustis geriau 
.
Tai tokie pasvarstymai šiandieną. Vienas iš blog’o privalumų ir yra tas, kad gali išdėstyti savo mintis ir sulaukti pritarimo arba kritikos iš plačios auditorijos. Išklausius nuomones, galima daryti išvadas ar mintis/idėja yra teisinga, ar kažką reikėtų koreguoti ar apskritai atmesti.
December 1st, 2007 at 14:48
žiūrėdama pro savo “realybės tunelį”, labai pritariu tamstos išsakytoms mintims. Kaip rašo protingose knygose: “Drugelio sparnų plastelėjimas Amazonėje sukelia taifūną Japonijoje”. Nori nenori esam visatos dalis ir tą vertėtų prisiminti.
December 1st, 2007 at 19:25
Nu dabar pasakyk, kad negalvoji “mano blog’as - ką noriu tą rašau” ?
December 1st, 2007 at 21:06
Aišku negalvoju
. Jeigu norėčiau, negalėčiau kurstyti rasinės nesantaikos, smurto ir panašiai. Nerašyčiau čia pvz kitų žmonių man patikėtų paslapčių, netgi jeigu ir kiltų noras, nes tada prarasčiau tų žmonių pasitikėjimą. Gyvenimas pilnas apribojimų ir jie yra neišvengiami. Pažeisk apribojimus, visuomenės nustatytą tvarką ir gausi dar daugiau apribojimų, pvz visuomenės atstūmimą, pasmerkimą, galų gale laisvės atėmimą. Klaidingai mąstau?
Aišku visada yra galimybė „daryti tai, ką nori“ bent vieną kartą. Sieros rūgšties irgi galima paragauti vieną kartą gyvenime
. Tarkim kylą noras ką nors nudėti. Nudedi. Sėdi į cypę. Kyla noras dar ką nors nudėti. Nudedi kokį kalinį. Pasodinamas į karcerį, vienutę. Tada jau kokie norai tau bekiltų, jie bus neįgyvendinami. Na nebent vienas vienintelis, užgesinti savo gyvybę. Bet įrašas yra apie individo gyvenimą ir ar jis yra vienintelis savo gyvenimo kalvis jeigu tik to užsinori.
December 1st, 2007 at 22:34
Sakai negalvoji
O rašai karts nuo karto beleką 
Beje visi taip daro. Vėlgi, nereikia atsiriboti 
December 1st, 2007 at 23:30
Pirmoji šiandieninio posto dalis begalo gili ir labai užkabinanti. Paprastai žodžiai “mano gyvenimas darau ką noriu”, reiškia psichologinės bambagyslės nukirpimą, kada tėvai jau nebereguliuoja tavo gyvenimo, o pats dar nelabai sugebi susireguliuoti. Sutinku su Žilvinu - asmenybė (sąmoningai nesakau individas) tai nėra taškas apie kurį sukasi visata. Todėl gyvenant visuomenėje ir NORINT būti socialiu, reikia vadovautis visuomenės taisyklėms.
Antroji posto dalis mane kur kas labiau sužavėjo.. Pyk nepyk, Žilvinai, bet posakis, citata: “Vienas iš blog’o privalumų ir yra tas, kad gali išdėstyti savo mintis ir sulaukti pritarimo arba kritikos iš plačios auditorijos”, rodo tam tikrą tavo, kaip asmenybės brandos stadiją kai tu jau žaidi pagal taisykles, bet dar neturi tvirto stuburo. Taip taip, aš pavadinau tave nesubrendusiu. Ir kas čia tokio? Daug geriau suvokti kad tau dar verta tobulinti savo protą, negu užmerkti akis ir tūnoti tamsiame kamputyje. Taviškis (protas) dar yra dėžutėje, jau atsidaręs dangtelį bet dar neišlipęs. Kodėl? Todėl, kad per daug svarbi kitų nuomonė. Bendros moralės normos, OK, tai turėtų būti kažkas bendro, tačiau laukti visuomenės pritarimo ar pasmerkimo savo nuomonei? O kam? Tai tavo nuomonė, jei jos neturi įsiklausyk, ir susiformuok, bet neperimk. Tuo labiau internetinės visuomenės. Internete nėra tikrumo.
December 1st, 2007 at 23:39
Visiškai sutinku, mano asmenybė vis dar formuojasi. Visai nebaisu to pripažinti. O dėl internetinės visuomenės, tai kaip ir minėjau, man patinka, kad vertinimai ateina ne iš draugų rato, o iš visiškai kitokių žmonių. Draugus juk dažnai renkiesi panašius į save, tad ir požiūris daugeliu klausimų sutampa.
December 2nd, 2007 at 02:51
[...] by neziniukas on December 2, 2007 Paskaičiau Žilvino Sadausko straipsnį “Mano gyvenimas ir darau ką noriu“, ir netilpau į komentarą su savo [...]
December 2nd, 2007 at 20:12
[...] apie asmenybę ir visuomenę, kitus savo valios raiškos dalykus. Nekomentuosiu – daug įdomiau paskaityti Žilvino straipsnį, atsakymą į jį Nežiniuko tinklaraštyje ir diskusijos tęsinį Scania [...]
December 3rd, 2007 at 10:45
Na, radau prielaidą, taip pat radau išvadą, bet neradau argumentacijos (pripažink, čia ne argumentacija) iš kurios ta išvada išplauktų. Tiesa, tai nereiškia, kad išvada negali būti teisinga atsitiktinai. Bet manęs neįtikino.
December 4th, 2007 at 01:10
[...] by neziniukas on December 3, 2007 Gali būti tęsinys. Tada pradžia eilės tvarka - Žilvinas Sadauskas, aš ir scania [...]
December 18th, 2007 at 09:30
Žinai… mano saitas, ką noriu tą ir rašau
Tu gali pjaustytis venas, nes būkim sažiningi, nei man, nei tavo draugei, nei tavo mamai tai nekenkia 
Tavo gyvenimo niekas neriboja tik tu pats
Tarkim viršysi greiti ir ką? Nieko. Na gerai, pagaus policininkas, nubaus. Ir ką? Nieko
Neatsimenu kas pasakė tokią mintį: Tu gali daryti viską, ką tik nori, kol tai nekenkia kitam individui.
Taigi, tu gali viršyti greitį, kiek tik nori kartų, kol niekam kitam nekenki
Galbūt skamba žiauriai paskutinė mintis, bet tai tiesa
December 18th, 2007 at 11:22
Nesutinku su šia mintim, nes jeigu tu žalotum save tai psichologiškai žalotum ir savo artimuosius, o tai jiems tikrai kenktų. Tiesiogiai fiziškai nekenkia, tačiau psichologinė žala, dažnai būna dar didesnė nei fizinė, o dažnai dėl psichologinių problemų žmogus kenčia ir fiziškai.
Dėl „Tu gali daryti viską, ką tik nori, kol tai nekenkia kitam individui.“, tai čia yra kaip suprantu esminis mūsų santvarkos principas, todėl ir atsisakėm sovietinės santvarkos. Apie tai šis įrašas ir yra, kad gali daryt viską, kol tai liečia tik tave vieną. Bet turiu pastebėti, kad „liečia tik mane“ vis tiek yra iliuzija
December 19th, 2007 at 13:11
Kitų asmenų psichologinės problemos yra tik jų problemos, tu nieko negali padaryti, kad jų nebūtų. Tu negali priversti žmogaus mąstyti kitaip pridėjęs ginką prie galvos. Tu apskirtai negali priversti žmogaus mąstyti kitaip. Tai kodėl tau tai apskritai turėtų rūpėti?
Mano veiksmai (ar net gi žodžiai) nesukelia tiesioginės žalos kitam individui. Taip, sakoma, kad žodžiai žudikai, bet iš tiesų problema, tai kaip kiti žmonės priima tavo veiksmus ir tavo žodžius. Tai jų reikalas, todėl nesurūpink dėl to ko negali pakeisti
December 19th, 2007 at 13:16
Nu visiška nesamonė
. „Nesukelia tiesioginės žalos“ gal ir taip, bet viskas nėra taip paprasta. Be to, man atrodo, kad čia tik šiaip svaičioji. Įdomu kaip elgtumeisi ir ką galvotum, jeigu pvz tavo sesė (tfu tfu tfu) nusižudytų.
February 13th, 2010 at 20:26
Man jau 53m.As tave suprantu. As galvoju , kad tavo vieninitele ir racionaliausia gyvenimo testinumui ir nuosprendziui iseitis yra STOP.
STOP nes reikia nusprsti tavo gyventimo vertibiu ivertinimo kriterijus. As zinau, koks svarbiausias yra tavo gyvenimo tikslas, todel myliu moteris ,saule,Lietuvos piliecius ir visus kuriems reikia mano paramos . Tu gali tikrai tai pasiekti.
Taciau, noreti yra viena o pasiekti tiksla yra kita.
Buk tvirta mylinti ir jei turi savyje jegu siek savo tikso.