Kadangi daugelis ištikimų skaitytojų išdėjo mano pasirinkimą į šuns dienas, tai norėčiau pasiremti demokratija. Pateikiu kandidatus, o jūs balsuokit, kuri tema jums gražiausia/geriausia. Būtų gerai, kad išvardintumėte eilės tvarka nuo geriausios iki blogiausios.

1. http://freewordpresslayouts.com/index.php?wptheme=Brownbound
2. http://freewordpresslayouts.com/index.php?wptheme=Bluebusiness
3. http://freewordpresslayouts.com/index.php?wptheme=Simplism
4. http://test.wpthemesfree.com/?preview_theme=pop-blue-3-columns
5. http://test.wpthemesfree.com/?preview_theme=clean-royal-10

Man asmeniškai, tai turbūt geriausias yra 5 variantas .

Laukiu jūsų komentarų.

Kažkaip visai netyčiom šiandien nusprendžiau pakeisti šio puslapio išvaizdą.

Nauja tema turėjo tenkinti šiuos kriterijus:

1. Dizainas turi būti minimalistinis.
2. Vaizdo skaldymas maksimum į du stulpelius.
3. Žvilgsnio koncentravimas į tekstą.

Lizdeika (nuolatinis skaitytojas) jau spėjo sukritikuoti, tik kažkaip nelabai konstruktyviai, argumentų nepateikė.  O ką mano kiti? Kaip jums naujas interjeras?

Teko atlikti tcp paketo analizę kompiuterių saugumo paskaitai. Gal kitais metais kam nors pravers . Daugiausiai rėmiausi http://mike.passwall.com/networking/samplepacket.html

Paketas

0×0000: 4500 003a 161c 0000 ff06 5d99 0a00 1a05 E..:……]…..
0×0010: 0a00 1a04 03fc 7a69 0000 3039 0000 d431 ……zi..09…1
0×0020: 50ff 0002 1863 0000 6874 7470 3a2f 2f6e P….c..http://n
0×0030: 6b39 392e 6f72 672f 0a0a k99.org/..

IP HEADERIS

4 = ip versija yra 4

5 = Internet Header Length (IHL), reiškia IP headeris užims 5 * 32 = 160 bitų, 20 baitų.

00 = Type Of Service (TOS). Pirmi 3 bitai nenaudojami, ketvirtas nustatytas 0. Likę 4 yra naudojami. Vienam pakete gali būti naudojas tik vienas bitas. 1. minimize delay 2. maximize throughput 3. maximize reliability 4. minimize monetary cost

003a = 58 paketo ilgis

161c = identifikacijos numeris. Didinamas vienetu su kiekviena IP datagrama, kuri yra išsiunčiama

0000 = pirmieji trys bitai skirti IP flagams identifikuoti. 2 paskutiniai pirmo baito bitai ir visi antro baito bitai yra naudojami fragmentacijos offsetui nusakyti.

ff = Time To Live (TTL), paketo gyvavimo laikas. Praėjus per kiekvieną routerį, jis sumažinamas vienetu. Kai tampa nuliu, paketas nukilinamas.

06 = 6 protokolo numeris. 1=ICMP 2=IGMP 6=TCP 17=UDP . Reiškia pas mus yra TCP

5d99 = headerio checksumas. Kai paketas gaunamas, suskaičiuojamas jo checksumas. Jeigu suskaičiuotas ir nurodytas checksumai sutampa ir jeigu nurodytas paketo ilgis ir tikrasis paketo ilgiai sutampa, tada paketas laikomas tinkamu ir priimamas.

0a00 1a05 = 10.0.26.5 source ip adresas

0a00 1a04 = 10.0.26.4 destination ip adresas

TCP HEADERIS

03fc = 1020 source mašinos porto numeris.

7a69 = 31337 destination mašinos porto numeris.

0000 3039 = 12345 Sequence numberis. Kiekvienas paketas turi eilės numerį. Jis suskaičiuojamas pridedant duomenų porcijos ilgį prie prieš tai buvosio sekos numerio.

0000 d431 = 54321 ACK numeris.

5 = Header Length (TCP HL). 5 * 32 = 160 bitų = 20 baitų tcp headeris.

0 = rezervuotas. Dar du bitai iš sekančio baito yra rezervuoti.

ff = paskutiniai 6 bitai naudojami flagams. URG=Urgent pointer is valid, ACK=Acknowledgement number is valid, PSH=Recipient should pass this up to the application layer quickly, RST=Reset the connection in operation, SYN=Synchronize sequence numbers when starting a connection, FIN=Finished with this connection. Sender does not need to send any more data.

0002 = nusako lango dydį. The larger a window is, the more packets that can be transmitted and received before the receiver starts having to wait for early packets, not yet received, to arrive. TCP uses what is called a sliding window protocol.

1863 = urgent pointer. If the Urgent flag was set to on, this value will indicate where the urgent data is located. The Urgent Pointer points to the last byte of data that needs to be rushed to the Application layer. This allows for emergency transmissions to exist. They are given greater precedence over non-URGent packets/data. This pointer and flag are set by the transmitter.

0000 = options and padding

toliau seka paketo duomenys.

Mintis: reikia pasidaryti kavos.

Eiga: nueinu į virtuvę ir užkaičiu virdulį. Spintelėje siekiu puoduko. Sučiaudžiu.

Laimikis: 3 puodelių ir 2 taurių duženos.

Per šį ilgąjį savaitgalį, kurį netgi pavadinčiau miniatostogomis praktiškai neturėjau nieko bendro su kompiuteriais. Laba retai įjungdavau paštą patikrinti ir kokį puslapiuką atsiversti. Ir žinot, labai gera.

Kažkada vienastoks buvo paskelbęs apklausą „kiek laiko ištvertumėte be kompiuterio ir interneto“ ar kažkokią panašią. Kiek pamenu aš atsakiau jog 2 savaites. Dabar manau, kad galėčiau ištverti ir porą mėnesių, o gal ir dar daugiau . Suprantu, kad atsilikčiau nuo technologijų ir naujienų, bet tikrai ištverčiau. Paskutinius > 2.5 metų intensyviai leidžiu prie kompiuterio (darbas, mokslas, chalturos, kurių jau atsisakiau) ir praktiškai dar neturėjau normalių atostogų, kai galėčiau pailsėti nuo visų trijų.

Gal galit (dirbantieji) pasidalinti atostogų patirtimi? Tipo, ar pradėję dirbti, kada nors buvote visiškai atsiplėšę nuo reikalų ilgiau negu dviems savaitėms iš eilės?

P.S. Šiaip buvau nustebęs, kad blogeriai ganėtinai intensyviai rašė ir per šventes.

Esate girdėję, kad prieš Kalėdas reikia būti pakantiems ir geresniems nei įprastai? Taip pat susitaikyti ir skirti dėmesio žmonėms, kuriuos buvote primiršę. Aš nusprendžiau pasidomėti www.nepo.lt (nieko asmeniško ), tik klaidos klaidelės.

Nepykdysiu skaitytojų, manančių, kad tik kritikuoti temoku, todėl nuoširdžiai pasakysiu, kad straipsnių tematika šioje internetinėje svetainėje mane sužavėjo ir net įdomių dalykų sužinojau. Įspūdį paliko ir pasakojimo stilius. Čia, žiūrėk, ironija, čia – sarkazmas, susipainiojęs su rimtim. Sveikintina. Beje, ir klaidų ne per daugiausiai, bet vis tiek šis tas apie jas..

Elementaru, kad kiekvienas pranešimas reikalauja išvadų, reziume sakinuko, o jam pradėti geriausiai tinka žodelis „taigi“, tik va kablelio po jo tikrai nereikia. Regis, elementaru , bet tik ne nePo. O gal jis minėtą apibendrinamąjį žodį painioja su įterpiniu? Deja, ne, nes įterpinių skyrybos taip pat neišmano. Cituoju: „Pavyzdžiui įsijungi orų prognozę, o ten tau sako: laikas sirgti gripu…“ Jei žinotų, tai matytumėme kablelį jau po pirmojo žodžio. Šį teiginį argumentuoju antruoju pavyzdžiu: „Aišku, negaliu taip sėdėti sudėjęs ranku (rankų)…“. Taip taip, akivaizdu, kad su nosinių raidžių rašyba šiam piliečiui irgi vargas. Tarkim, skubėdamas rašė ir nepastebėjo, bet kaip pateisinti: „Vienas žmogus nuolatos skusdavosi, kad pasaulyje viskas yra laikina…“. Niekaip nesuprantu, ką bendro turi laikinumas ir vyrams būtinas ritualas – barzdos ir ūsų skutimas. Spėju, kad ne kas kitas, o rašybos nemokėjimas ir pakišo koją. Taigi pasakysiu taisyklę, kad žodio viduryje rašom ų, kadangi vyksta kaita su dvigarsiu un, skųsti -> skundžia.

Tikiuosi pastebėjote, kad nuolat stengiausi „kalėdiškai“ pateisinti šias klaidas, bet nenuneigsi to, kas akivaizdu. Dabar kreipiuosi į visus, kurie ieško dovanų nePo Manau, rašybos ir skyrybos taisyklių pradžiamokslis būtų pats tas…

Linksmų švenčių!
Dovilė J.

Labai gražus atvirukas, ar ne?

Apie ką aš? Aš apie visišką aplinkinių ignoravimą, arba požiūrį „kas nors tuo pasirūpins“, „tai ne mano reikalas, turiu ir svarbesnių“. Dar neaišku apie ką aš? Aš apie žmones, kurie ignoruoja kitus, kai jiems reikia pagalbos (gaila, bet kartais ir aš toks būnu). Bet mes gi esam socialūs, mes turim vieni kitiems padėti. Kodėl kai Filipinus užpila cunamis visi pradeda aukoti pinigus ir nešti daiktus, kad padėtų žmonėms, o kai neregys pasiklysta gatvėje, visi eina ratais ir apsimeta, kad tas vargšas žmogus yra tik kliūtis kelyje.

Vakar teko ganėtinai ilgai ieškoti vietos mašinai priparkuoti, nes kai grįžti nors kiek vėliau negu 19-20 valanda, labai sunku tai padaryti. Bevažinėdamas ratais, pastebėjau, kad aklas žmogus vaikšto tai šen tai ten ir atrodo pasimetęs. Pasistačiau mašiną ir nusprendžiau nueiti jam padėti:

Aš: - Laba vakarą.
Žmogus: - Laba vakarą.
Aš: - Turbūt pasiklydot?
Žmogus: - Jo.
Aš: - Tai gal pagalbos reikėtų?
Žmogus: -Būtų labai malonu.
- Tai kur jus nuvesti?
- Čia per gatvę, toks ir toks adresas.
- Gerai, kibkit į ranką. Atsargiai laiptelis. Dar vienas. Dar vienas.
- Kuo Jūs vardu?
- Žilvinas.
- Rūkot?
- Rūkau, bet cigaretes mašinoj palikau.
- Gaila. Kiek jums metų?
- Man dvidešimt vieneri.
- Dvidešimt vieneri?!
- Aha.
- Oi, koks geras jaunuolis.

Žingsniuojam toliau ir suskamba telefonas. Pakelia. Anam ryšio gale nieko nesigirdi. Situacija pasikartoja antrą kartą. Vėl nesusikalba. Prieinam laiptinės duris, žmogus klausia:

- O tu ne vagis?

Aš juokdamasis:

- Tikrai ne!
- Tikrai?
- Nu tikrai,- vis dar su šypsena.
- Tai gal gali pažiūrėti kas skambino?
- Žinoma galiu.

Pažiūrėjau, pasakiau ir palikau bedėkojantį žmogų prie laiptinės durų.

Šis žmogus tikrai buvo neregys, jis nieko nemato. Įsivaizduojat ką reiškia gyventi visiškoje tamsoje? Aš tai ne ir nelabai norėčiau įsivaizduoti. Aš tik žinau, kad tai turėtų būti be galo sunku.

Tu, kuris skaitai šį straipsnį, kaip dažnai padedi nepažįstamiems žmonėms, kai juos ištinka nelaimė?

Va čia tai naujieną perskaičiau Lietuvos Ryte. Pasirodo yra tokių sutarčių tarp indėnų ir amerikiečių, kurios pasirašytos dar prieš 150 metų ir kurias jau turbūt visi buvo užmiršę. Bet indėnai neužmiršo, jie viską prisimena. Ir jeigu viskas tvarkoj įstatymiškai, o atrodo taip ir yra, tai jie paims ir atsipjaus sau 5-ias JAV valstijas bei įkurs ten savo valstybę. Kaip jums tai patinka?

Lakotams priklauso žemės Nebraskos, Pietų Dakotos, Šiaurės Dakotos, Montanos ir Vajomingo valstijose.

Taip sakant, vienos iš didesnių valstijų

Važiuoja programuotojas traukiniu ir girdi:
<td></td> … <td></td> … <td></td>

Kaip ir minėjau, teko paruošti Druskininkų gidą. Nelabai išsamus, bet manau kam nors vis tiek pravers.

Kalbama, kad Druskininkai šiandien nebūtų kurortas, jeigu ne įvykis atsitikęs senovėje. Manoma, kad prieš keletą amžių Druskininkų apylinkėse nukrito meteoritas, kuris išmušė nemažą kraterį ir privertė į paviršių išviveržti daug druskingų šaltinių. Miestas rašytiniuose šaltiniuose minimas jau nuo 1635 m., o dėl savo mineralinių šaltinių nuo XVIII a. pabaigos. Pirmasis gydomąją veiklą pradėjo valstietis Pranas Suraučius. Žinia greitai sklido po aplinkinius kaimus, miestus ir net valstybes. Bėgant amžiams, Druskininkai puoselėjo savo kurortines tradicijas bei ugdė tikrus talentus.

Gydyklų ir sanatorijų gausa

1896 m. buvo pastatytos vienos pirmųjų ir didžiausių Europoje gydyklų. Čia veikė druskų, purvo, angliarūgštės, elektros ir saulės bei oro vonios, buvo atliekamas masažas ir ortopedinė gydomoji gimnastika. Gydyklos tarp liaudies dar buvo vadinamos vonių pastatu. Kai buvo pastatytos naujos gydyklos 1970 m., senąsias uždarė ir jos ilgą laiką nebuvo naudojamos, tačiau 2006 metais pastatas buvo prikeltas ir dabar jame įsikūręs viešbutis „Europa Royal Druskininkai“.

Vėliau viena po kitos pradėjo dygti naujos gydyklos ir sanatorijos bei SPA. Šiuo metu joms suskaičiuoti neužtektų net abiejų rankų pirštų: „Belorus“, „Dainava“, „Draugystės sanatorija“, „Druskininkų gydykla“, „Eglės sanatorija“, „Lietuvos sanatorija“, „SPA Druskininkai“, „SPA Vilnius“, „Sanatorija saulutė“, „Sanatorija Nemunas“ (dabar neveikia), „Pušynas“, „Sanatorija Lietuva“ ir dar keletas smulkesnių.

Druskininkų apylinkės

Kurortas įsikūręs Dzūkijos nacionaliniame parke, kuris yra didžiausias iš Lietuvos nacionalinių parkų. Per patį miestą teka Nemuno upė ir Ratnyčėlės bei Melnyčėlės upeliai. Pačiame centre tyvuliuoja Druskonio, Alkos ir Vijūnėlio ežerai. Keleto kilometrų spinduliu galima aptikti dar ne vieną vandens telkinį, prie kurio galima maloniai praleisti laiką. O jeigu šašlykų kepimas jau nusibodo, tai galite pavažinėti po žymesnes Druskininkų vietas.
8 km nuo Druskininkų kemso Liškiavos kaimas, kuris yra garsus tuo, kad buvo apgyvendintas jau 2 tūkstančiai metų prieš Kristų bei turi daug architektūros paminklų: pilį ir jos bokštų liekanas, bažnyčią, buvusį dominikonų vienuolyną, piliakalnius ir t.t.
Kiek nusileidus Nemunu žemyn, visų upių „tėvo“ ir Merkio santakoje įsikūrusi Merkinė. Tai vienas iš seniausių Lietuvos miestų, apie kurį dar 1377 metais rašė kryžiuočiai. Merkinėje dar gyvos juodosios keramikos degimo tradicijos.
Jeigu pasuksime į kitą kurorto pusę, link Gardino, tai už 9 kilometrų sutiksime Raigardo slėnį, kuris apjuostas legendomis ir padavimais. Jos mena apie tai, kad kažkada Raigardo slėnyje stūksojo miestas, kuris buvo prarytas žemės. Raigardo slėnio šlaitas iki šiol slenka, nes jo apačioje kelią sau graužiasi begalės upelių.

Ne taip toli, vos už 5 km nuo Druskininkų, įsikūręs Švendubrės kaimas. Tai senas gatvinis kaimas, etnografinis paminklas. O dar įdomiau, kad jame yra Velnio akmuo. Legendos kalba, kad velnias nešė akmenį, tačiau nespėjo iki aušros ir rytinio gaidžio balso išgąsdintas, prasmego, palikdamas akmenį stūksoti pakelėje.

Garsūs žmonės ir muziejai

Garsiausias visų laikų Druskininkų žmogus be abejo yra Mikalojus Konstantinas Čiurlionis. Jis lig šiol linksniuojamas mokyklų muzikos vadovėliuose, o jo paveikslai ir simfonijos garsios visame pasaulyje. Druskininkuose vis dar stovi jo namai, kurie dabar paversti memorialiniu muziejumi. Šalia jo įsikūrusi Mažoji galerija, kurioje periodiškai vyksta dailininkų parodos.
Tai ne vieninteliai muziejai/galerijos, jų yra ir daugiau: Antano Česnulio skulptūrų ir poilsio parkas, Druskininkų miesto muziejus, Druskininkų rezistencijos ir tremties muziejus, galerija Sofa, miško muziejus „Girios aidas“, V.K. Jonyno galerija, Druskininkų skulptūrų parkas.

Grūto parkas

Sovietinė valdžia be galo mėgo statyti skulptūras savo vadams, kurios atgavus nepriklausomybę buvo demontuotos. 1998m. kultūros ministerija paskelbė konkursą, kurį laimėjo viešoji įstaiga „Hesonos klubas“ įsikūrusi Grūto kaime, šalia Druskininkų. Jos vadovas Viliumas Malinauskas sumanė įrengti parką, kuris primintų ateities kartoms apie sovietų jungą, patirtą XX a. Parke eksponuojami 46 autorių 86 darbai, o visa ekspozicija užima 20ha plotą. Kasmet, balandžio pirmąją, Grūto parke vyksta šventė, kurios metu persirengę aktoriai įkūnija sovietinius personažus ir juos pašiepia.

Druskininkų vandens parkas

Druskininkų vandens parkas įsikūręs, rekonstruotame unikalios, biologinio pavojaus ženklą primenančios, formos pastate (buvusios gydyklos), kurio plotas yra 25 000 kv. m. Čia rasite 20 pirčių įrengtų pagal skirtingų pasaulio šalių tradicijas, jūros baseiną su dirbtinėmis bangomis, upę, nusileidimo takelius, šiltus džakuzius ir dar daug kitų pramogų. Šiuo metu, tai yra didžiausias poilsiautojų traukos centras Druskininkuose.

Naudota literatūra:
http://info.druskininkai.lt/lankytinos_vietos/
http://lt.wikipedia.org/wiki/Druskininkai
http://www.heritage.lt/epd/2007/alytus/alytus_obj.htm
http://www.grutoparkas.lt
http://www.akvapark.lt
http://lt.wikipedia.org/wiki/%C4%8Ciurlionis
http://www.druskininkai.lt/

Kai pradėjau naudotis rss skaitytuvais, juose daugiausiai gulėdavo mano draugų rašliavos ir naujienos iš portalų. Vėliau blogosferai plečiantis pradėjau pastebėti, kad atsiranda nemažai įdomių autorių, kuriuos būtų verta įsimesti į sąrašiuką. Kadangi patekus į mano sąrašą iš jo išlėkti praktiškai neįmanoma, nebent puslapis būtų išimamas iš apyvartos, tai ir patekti į jį nėra taip lengva.

Taigi kartas nuo karto vaikštau aš po blogerių puslapius, daugiausiai pas juos užklystu per projektą blogeriai.net . Pamatau įdomų straipsnį vieną kartą, įdomų straipsnį antrą kartą, pastebiu, kad mintys ir temos yra man priimtinos. Kai tai užsitęsia ilgesniam laikui ir aš pradedu pastebėti ir prisiminti, kad skaitau to autoriaus mintis jau senokai, tada jau reiškias laikas įtraukti jį į savo rss sąrašą . Aišku kiekvienai taisyklei yra išimčių. Keletą blogų esu įsimetęs šiaip, be jokių karantinų ir bandomųjų laikotarpių.

Kažkas čia buvo pradėjęs akciją „atskleiskim ką skaitom“ ar panašiai. Man visada malonu pamatyti nuorodą į sadauskas.lt, arba sužinoti, kad esu kažkieno rss sąraše, todėl nebūsiu didelis savanaudis ir pamaloninsiu kitus . Štai mano rss sąrašas (eiliškumas, toks koks rss skaitytuve, jokios reikšmės neturi):

• NePo: Nuomonė
• ŠŪDUI - NE !
• emilis.info
• mid - pakliedim kartais
• liumis
• Darius Matulionis DarkaOnLine
• Vaidas Žilionis
• Justino Beinoriaus blogas
• ŽudykReklamą - BLOGas.lt
• Ežiukas Vilniuje - BLOGas.lt
• Pixel.lt
• nežinau.lt
• Dievų Žiniasklaida - BLOGas.lt
• madman
• Andrius Kleiva
• VERSLASonline - BLOGas.lt
• JAUNASverslas - BLOGas.lt
• valdos.net
• Aurimas Gudas
• turboliux blog
• Karolis Pocius
• BlogoLogas.lt blogas
• Žaliosios Mansardos - BLOGas.lt
• CoolStuff.lt Blogas
• Tadas
• Fantastika - BLOGas.lt
• Jaunojo finansininko akademija - BLOGas.lt
• Vaidotas Kuzmarskis

Kartas nuo karto žiniasklaida pateikia naujienų apie ryšių bendroves ir įstatymą, kuris lieptų joms sekti savo vartotojus, bei registruoti visus skambučius, sms’us ir e-mail’us. Baisokos naujienos, ar ne? Nusprendžiau apšviesti žmones ir apie privatumą/anonimiškumą internete. Juk ne visi esam hakeriai

Tiems, kurie mėgsta pilti kakius arba reikšti mintis, kurių viešai ir neanonimiškai nereikštų, norėčiau pranešti, kad internetas toli gražu nebe ta vieta, kurioje galima kalbėti ką nori, kur nori ir kada nori. Vienas dalykas, kad įstatymai griežtėja ir yra atvejų, kai už komentarus buvo skirtos nuobaudos. Kitas dalykas, kad blogeriai nuo šiol turi įskiepius, kurie leidžia jiems identifikuoti jus, netgi jeigu jūs pasivadinsite kitokiu vardu, arba iš viso nepranešite tapatybės. Jus identifikuos iš karto jums prisijungus prie puslapio, jeigu tik to panorės.

Situacija.

Ateinate į šį puslapį, paliekate komentarą. Užpildot visus laukelius, išreiškiat savo nuomonę ir nueinate sau. Atsitiktinai užeinat į kitą tinklaraštį, kurio autoriaus požiūris jums visai nepriimtinas. Jūs perskaitote pirmąjį įrašą ir „anonimiškai“ parašot „rūgštų“ komentarą. Nereikia nei specialiųjų tarnybų, kurios ieškotų IP logų ir t.t. Vienas blogeris galėtų sinchronizuoti savo lankytojų sąrašą su kitu ir taip identifikuoti savo anonimus.

Kiek žinau, tokia sistema (lankytojų identifikacijos sinchronizacija) dar nesukurta, bet tai tik laiko klausimas.

Aš noriu pasakyti, kad prieš palikdami komentarus, gerai pagalvokite, ar kada nors neteks dėl to gailėtis. Būkim garbingi ir suvokim savo atsakomybę už kiekvieną pasakytą žodį. Tskant’, žodis ne žvirblis, nepagausi.

Jokiu būdu neraginu nepalikinėti komentarų ar nesilankyti blog’uose. Anaiptol . Tiesiog jūs turite žinoti, kad nebesate anonimai.

P.S. Asterisk, pirmyn rašyt sinchronizacijos įskiepio wordpress’ui

Mokyklos laikais buvau ganėtinai didelis stalo teniso entuziastas. Pradėjau treniruotis pradinėse klasėse. Tai truko gal kokius 4 metus. Paskui į treniruotes vėl pradėjau vaikščioti gal devintoj klasėj ir epizodiškai tai tesėsi iki mokyklos baigimo. Pasigirsiu, kad yra tekę laimėti 3-iąją vietą mieste (Druskininkuose), nors aišku dalyvių buvo ne per daugiausiai .

Taigi, stalo teniso nebuvau žaidęs jau > 3 metus ir praeitą savaitę paskambino mano dėdė bei pasiūlė susitikti ir padaužyti kamuoliuką. Apėmė sentimentai ir sutikau. Nors ir esu praradęs formą, bet maniau, kad nueisiu, sustumsiu viską į vienus vartus ir tuo viskas pasibaigs, bet anaiptol . Susitarėm žaisti 20 partijų ir pradėjom. Jau po 3-ios vos gaudžiau orą, po 10-os visai buvau vos gyvas, o mano dėdė, kuris yra 2.5 karto vyresnis vis dar sukosi kaip vijurkas. Aišku gėda šiek tiek, bet kai pagalvoju, nuo mokyklos baigimo priaugau 20 kg ir dabar sveriu 98 . Dar daug rūkau ir vartoju nemažą kiekį kofeino, o dėdė gyvena sveiką gyvenimą.

Bet labiausiai gėda, tai kad pralošiau 18:2, t.y. 18 partijų laimėjo dėdė, o man pavyko švęsti tik du kartus. Apskritai, stalo tenisas yra labai „teisingas“ žaidimas: daug judama, bet mažoje erdvėje, reikalauja staigios reakcijos, ko pasekoje po treniruotės išeini apsipylęs prakaitu labiau negu po „kačelkos“.

Gal yra stalo teniso entuziastų, kurie norėtų „persimest“ vieną kitą partijėlę?

Taigi, įtemptoji mokslų savaitė baigėsi. Jaučiuosi labai išsekęs, tačiau šalia to esu ir labai laimingas, nes ledai pajudėjo. Per šią savaitę nuo nulio paruošiau 5 darbus. Kompiuterių saugumui teko daryti TCP paketo analizę ir TCPDUMP filtrą jo gaudymui, interneto technologijoms teko sukurti pseudo blog’ą, civilizacijų istorijai parašyti gidą apie Druskininkus ir Oracle PL/SQL’ui parašyti programą, kurios terminas buvo praėjusią savaitę ir ko pasekoje gavau mažesnį įvertinimą.

Noriu pasakyti, kad kai tvardaisi ir „imi jautį už ragų“, tai nieko nėra neįmanomo. Turiu pastebėti, kad nei su TCP paketais, nei su Oracle PL/SQL’u anksčiau nieko bendro nesu turėjęs. Kas įdomiausią, kad šiandien 10:00 atsiskaitinėdamas pseudoblog’ą, užsiminiau grupiokui, kad iki 18:00 turiu parašyti SQL programą. Tiek aš tiek ir jis pagalvojom, kad tai nėra labai realu, bet juk svarbiausia pozityvus mąstymas, ar ne? Taigi, pozityviai nusiteikęs grįžau namo, kibau į konspektus ir google, ir numatytajai valandai priartėjus, programa buvo baigta. Jausmas nuostabus.

Aišku atsiskaičiau dar ne visus darbus, tačiau tai, kas liko, manęs jau nebegąsdina

P.S. Po kurio laiko, įmesiu savo darbus čia.

Savitvarda arba sugebėjimas tvardytis, mano manymu, yra vienas svarbiausių žmogaus psichologinės brandos požymių.

Gruodžio mėnesis studentui (man), ypač visus darbus atidedančiam paskutinei dienai, niekada nebuvo lengvas. Kai pradedi jaust, kad terminai, tie baisūs terminai, kurių negaliu pakęsti, ima spausti taip it stiprios rankos gniaužtų kaklą, išlendi iš kasdieninių darbų rutinos ir strimgalviais pasileidi vytis nuvažiuojantį atsiskaitymų traukinį. Kai ant nosies kabo begalė darbų, išsiugdyta savitvarda praverčia kaip niekada. Ne, ne visada buvau šaltakraujis ir iki šiol dar mėgstu „paverkti“, kokios begalės darbų slegia mano pečius, tačiau nervams niekada neleidžiu įsitempti iki ribos „va, jau nutruks“. Esu patyręs, kad po fazės „va, jau nutruks“, pasijauti visiškai sugniuždytas ir pasimetęs. Bet ar galima leisti sau patirti šią fazę? Ne! Jokiu būdu. Visi darbai stovės kaip stovėję ir kol jūs gailėsitės savęs terminai vis trauksis ir trauksis, kol susitrauks į mažą taškiuką ir išnyks, palikdami krūvą problemų.

Tokiais momentais esu linkęs sau kartoti „viskas bus gerai“, „nieko nėra neįmanomo“, „pagyvensim pamatysim“ ir panašiai. O šiuo metu mano galvoje dažniausiai sukasi mintis: „Aš turiu pabaigti universitetą. Aš privalau tai padaryti. Juk liko tiek nedaug.“.

Šiandien gavau dar vieną labai juokingą el. laišką. Panaši serija, kaip ir „Būna ir blogiau“

Mama blondinė iš Lietuvos kaimo rašo savo dukrai blondinei laišką į Airiją:

“Labas, dukrele. Jei gausi šį laišką, tai jis bus sėkmingai atėjęs. Jei
negausi, pranešk man, parašysiu kitą. Kadangi tu nemoki greitai
skaityti, aš rašau labai lėtai. Oras pas mus geras. Praeitą savaitę lijo
tik du kartus - iš pradžių 3 dienas, o paskui -4 dienas. Siunčiu tau
tavo žieminį paltą. Tėvas sakė, kad su metalinėmis sagomis jo gali
nepraleisti per metalo detektorių, todėl aš jas nukirpau. Prisisiūk jas
pati, sagas aš įdėjau į kišenę. Tiesa, tėvas gavo naują darbą. Dabar jis
yra virš kelių tūkstančius žmonių - valo sniegą kapinėse. Tavo sesuo
Marytė ištekėjo ir laukiasi. Dar nežinome, gims berniukas ar mergaitė,
todėl negaliu tau parašyti, kuo tu būsi - dėde ar teta. Sakė, kad jei
gims mergaitė, tai pavadins kaip mane. Man atrodo, keistas noras savo
dukterį vadinti Mama. Su tavo broliu Petru buvo nutikusi keista
istorija. Jis užtrenkė mašinos dureles, o raktai liko viduje. Jam
reikėjo 10 km eiti namo atsarginių raktų, kad galėtų mus išleisti iš
mašinos. Jei Airijoje sutiksi mūsų kaimynę Liudą, perduok jai
linkėjimus. Jei nesutiksi, nieko jai nesakyk.

Tavo mama.

P.S. Norėjau tau atsiųsti šiek tiek pinigų, bet jau užklijavau voką

Sako akys yra žmogaus sielos veidrodis, kiti teigia, kad iš akių galima net ligas nustatyti.

Tai ką gi sako mano akys?

Fotografuota šiandien.

O ką? Jie gi tik sėmkių prašo ir tikrai jokių „zacepų“ neieško

Ačiū Andriui už šį juoką keliantį ir dieną praskaidrinantį vaizdelį.

Still Smoking? Watch This !! - Click here for more free videos