Gėda pelėda
Visi turime pomėgių, veiklos, kuria užsiimdami neskaičiuojame nei laiko, nei energijos. Taip ir aš. Dievinu skaityti aplinkinių „rašliavas“: gyvenimiškos patirties prisodrintas istorijas, Lietuvos aktualijas bei pranešimus iš viso pasaulio. Tiesa, kartais ir pati papeckioju. Būtent dėl šių priežasčių ir lankausi Žilvino internetinėje svetainėje (ne tik jo). Pažįstu jį asmeniškai, todėl drįstu pasakyti tam tikras pastabas apie rašymo stilių ir klaidas. Keista, kad jaunuolis, besimokydamas universitete taip ir nesužinojo, kas yra sinonimai, vaizdingi žodžiai, emociniai ekspresiniai veiksmažodžiai. Apie elementarią skyrybą apskritai tyliu. O, kaip tik prisiminiau išmintingo dėdės frazę: „Žmogau, kai tavo žodžiais netikės – suabejot neleis darbai“. Taigi įrodysiu, kad ne šiaip sau sumąsčiau išdėti Sadauską į šuns dienas. Žmogų, kuris lyg ir įsipareigojo jus visus mokyti lietuvių kalbos.
Paskutiniajame pranešime „Apache logo custom statistika“ – vos keturi sakiniai, o rišlumo neįvertinčiau nė ketvertui. Antrojo straipsnio taip pat. Bene kas antrame sakinyje kartojasi tie patys žodžiai: rekėjo, jis, jo, jie („… kurią atlikti reikėjo su bash. Reikėjo susigalvoti..“), juk mūsų kalba turi tiek „pakaitalų“. Pavyzdžiui, privalėjau, turėjau,… Kitame tekste jam viskas labai juokinga, o blog žodžio šaknį pavartoja… pamečiau skaičių beskaičiuodama. Užtarsiu jus, nes jis pats kaip grybas po lietaus (cha cha).
Žinoma, džiaugiuosi, kad vertini ir skaitai knygas, bet ar verta jas tik taip banaliai ir vadinti? Juk bendrinės lietuvių kalbos žodynas siūlo ir: leidinys, kūrinys, skaitinys,..
Apibendrindama pasakysiu trumpai, jog Žilvino kalba prilygsta tragikomedijai, o maži vaikučiai darželyje, manyčiau, suskanduotų GĖDA PELĖDA.
p.s. įrodyk, kad sugebi daugiau!
Su pagarba
Dovilė J.
Oi išdėjo, oi kaip išdėjo 
. Belieka tik slėptis po pernykščiais lapais ir raudonuoti kaip burokui 
. Žilvinas.
November 22nd, 2007 at 20:53
Che Che
šį kartą visiškai sutinku su Dovile, labai geras ir pasakantis visą tiesą straipsnis :-))
Žilvinai, tu gali, mes tavim tikim!
November 23rd, 2007 at 07:53
Gerai, kad manojo užkampio nieks neskaito LOL
November 23rd, 2007 at 08:34
Dar palosi, tai pradės skaityt
. O šiaip dėl to, kad pasišoviau visus išmokyti lietuvių kalbos, tai truputį netikslu. Pasišoviau prašyti Dovilės mokyti mane lietuvių kalbos ir kitiems padėti tai daryti. Aišku, jeigu Dovilė nemes šios veiklos 
November 23rd, 2007 at 09:16
O ar nepagalvojat, kad tai ir yra kalbos savitumas ir grožis? Ar blog’ai yra literatūrinės kalbos šaltinis, ar šnekamosios? Taip pat, kokiai auditorijai skiriamas šis blogas? Ar ne žmogaus vartojamos kalbos savitumas ir unikalumas geriau padeda pažinti jį patį? Jei visi kalbėtume vienodai, iš žodyno, būtume… vienodi. Būtent pagal kalbos stilių susidarome nuomonę apie žmogų, tad nebūkime šabloniški
November 23rd, 2007 at 09:24
Tiesos yra, bet savitą stilių galima turėti ir rašant be klaidų, ar ne? Kaip įprasi, taip visur rašysi.
November 23rd, 2007 at 09:41
Žilvinai, vos keli sakinukai, o mano vardą savo komentare pakartojai du kartus. Kam? Juk aš dar turiu ir pavardę, ir panele, mergina galiu būti
Žinoma, kad savo stilių reikia turėti, bet gausesnis žodynas jo nepakeis, tik suteiks ekspresijos ir išskirtinumo. Ko, aišku, jūs visi ir norite
Sėkmės.
November 23rd, 2007 at 09:41
Ne ne nebeloju
Beje ar ten tu mane pareklaminai tam anglolietrusiškam blog’e ?
November 23rd, 2007 at 09:45
Dovilei: nei nepastebėjau
Lizdeika: aha, aš
. Tai, kad labai į temą buvo. O ką, lankomumas padidėjo?
November 23rd, 2007 at 09:49
Rekordinis
:D Ant skaitliuko spustelk…
Tik per savaitę stabilizavosi :O
November 24th, 2007 at 13:55
Oj, griežtai čia. Taip, patarti galima(šaunuolis, Žilvinai, kad esi atviras kritikai), bet tai įmanoma padaryti ir taktiškiau. Kam reikalingas tas sarkazmas ir visi asmeniškumai?! Taip išbarti būtų galima už, tarkim, piktybišką keismažodžių, svetimybių naudojimą, rašymą nenaudojant lietuviškų simbolių ar dar kokius dalykus, kurie akivaizdžiai teršia internetinę erdvę, o jų išvengti nėra sunku. Jei Žilvinas, rašydamas į kokius “Šiaurės Atėnus”, darytų akivaizdžias stiliaus klaidas, tai būtų rimta, bet čia yra “blog’as”, o jo rašytojas yra paprastas žmogus, kuris ir neturėdamas literatūrinio išsilavinimo, ir nepadėdamas keleto kablelių, ir neišvengdamas keleto pasikartojimų turi teisę rašyti. Žinoma, tai neatleidžia nuo būtinybės tobulėti. Patarimai yra šaunus ir sveikintinas dalykas, bet jie turi skatinti daryti(šiuo atveju rašyti)geriau, o ne pašiepti.
November 24th, 2007 at 14:06
Kas mūsų nenužudo, padaro stipresniais
Vėliau Dovilė gal paruoš kitų blog’ų klaidų apžvalgas. Aišku ne taip „kietai“
November 25th, 2007 at 10:12
Gerb. Dovile,
Nesu didis Lituanistas, universitete nesimokiau filologijos. Smagiame draugų rate supratau, kad, visų pirma, reikia gerbti žmogų, ir tik tada pradėti gerbti jo raidę. Skaitytadamas jūsų parašytą tekstą, niekaip negaliu suprasti rašinio prasmės - įžeisti žmogų, ar jam padėti? Štai viena citata: “Keista, kad jaunuolis, besimokydamas universitete taip ir nesužinojo, kas yra sinonimai”. Pniekinančiai sakoma “jaunuolis … universitete taip ir nesužinojo”. Pagiežingai nuvertinami ne tik Žilvino sugebėjimai, bet ir jo pasirinkta profesija, galų gale jį mokantys profesoriai. Štai pamokančio straipsnio pabaigoje, autorė sako: “Apibendrindama pasakysiu trumpai, jog Žilvino kalba prilygsta tragikomedijai, o maži vaikučiai darželyje, manyčiau, suskanduotų GĖDA PELĖDA”. Suduotas smūgis žemiau juosmens, tarsi byloja - žmogau, tu nesi vertas nė skatiko, bet ir tavo kalba paniekinamai tuščia. Prisidengiant mažų vaikų žiaurumu ir netinkamo auklėjimo pasekme - tolerancijos stoka - pasigirsta kontrolinis šuvis: “Gėda pelėda”.
Galėčiau pasakyti tą patį, Dovile, “GĖDA PELĖDA”. “GĖDA PELĖDA” nes nemokate gerbti žmogaus. “GĖDA PELĖDA”, nes siekdama savo minties stiprumo jūs žeminate kitą žmogų. “GĖDA PELĖDA”, nes pamokyti artimą savo sugebate tik grūmodama. “GĖDA PELĖDA”, nes užsirišusi akis įsitvėrusi laikotės tik savo aklos tiesos.
Norėčiau pamokyti Jus, ir savo gyvenimišką patirtį išlieti. Gerbk žmogų ir sugebėk būti geresnis. Žeminant kitą, nepasidarysi puikesnis. Tiesiog būk sumanus ir kitame žmoguje atrask tai, kuo jis pranašesnis už tave.
Norėdamas perduoti kitam savo išmintį, jokiais būdais neliek jos per pyktį. Piktumo apimtas žmogus neigs ne tik pokalbio emociją, bet ir nemalionioje aplinkoje išsakytą mintį.
Dėkoju už dėmesį.
November 25th, 2007 at 19:50
Kiekviena nuomonė yra nuomonė, o humoro jausmas ne visiems duotas, deja
kartais smagu ne tik iš savęs, bet ir kitų pasijuokti. Tą ir padariau bei kvatojuosi toliau iš komentarų: cha cha
November 25th, 2007 at 20:19
Šypsokimės, nes daugelį tai be galo nervina
November 26th, 2007 at 16:08
Jei autorius kurdamas satyra nesugeba perteikti itaigios nuotaikos, tai veikiau autoriaus problema, nei skaitytojo. Geram sokejui ir “batai” spaudzia.