Didžiosios metų šventės jau ne už kalnų. Netrukus kaip pamišę lakstysime ir siaubsime parduotuves. Galvosime, kokiomis dovanomis nudžiuginti mylimus žmones. Galvosime, nes pinigai turi blogą savybę - baigtis tuomet, kai jų dar reikia. Taigi pradėkime taupyti, susiveržkime diržus ir neišlaidaukime ten, kur nereikia.

1997 m. gruodžio 18 – ąją, aidint kalėdiniam šurmuliui, Valstybinės kalbos inspekcija patvirtino Didžiųjų kalbos klaidų sąrašą. Visi jo nesilaikantys rizikuoja būti nubausti 300-600 litų bauda, remiantis Administraciniu teisės pažeidimų kodeksu. Neabejoju, jog susilauksiu komentarų ir pastabų, jog eiliniam kalbos vartotojui baudos netaikomos. Taip teigiantieji bus visiškai teisūs, bet atsakysiu paprastai, jog esu maksimalistė ir visuomet orientuojuosi į šiek tiek aukštesnį lygį. Be to, nė vienas nežinome, kuo tapsime ir su kuo gali tekt kalbėti, o taisyklinga kalba – išsilavinusio ir save gerbiančio žmogaus atspindys.

Ne veltui sakoma: „lašas po lašo ir akmenį pratašo“. Taigi ir mes taip. Po taisyklę, po žodelį, po kelias minutėles kasdien skirdami savo gimtajai kalbai įveiksime ne vieną didįjį kalbos klaidų sąrašą. Juk svarbiausia turėti tikslą. Deja, net ir tikslui reikšti yra tam tikros normos.

Su jungtuku kad (taip pat su idant) nevartotina bendratis tikslui reikšti:

• Tam, kad įgyvendinti svajonę reikia… (= kad įgyvendinčiau svajonę…);
• Kad priimti galutinį sprendimą.. (= kad priimčiau sprendimą… );
• Idant pranešti nuosprendį… (= kad praneštų sprendimą, idant praneštų, pranešti…).

Paprasta ar ne? Žinoma, juk sunku nereiškia neįmanoma. Svarbiausia, kad nepasiduoti (= nepasiduoti ) pusiaukelėje. Kalbėkime taisyklingai, išvenkime baudų ir sutaupykime pinigų… Gražios likusios darbo savaitės!

Su nuoširdžiausiais linkėjimais Dovilė J.

Paskelbta Wednesday, November 14th, 2007 08:30. Priskirta kategorijoms Lietuviais esame mes gimę. Ačiū, kad rašote komentarus, arba paliekate pėdsaką savo svetainėje.