Muzika žmogaus gyvenime
Justinas parašė ganėtinai įdomų straipsniuką apie pasaulio pabaigą ir ką darytų likus 10 minučių iki jos pabaigos. Įdomu tai, kad keletas žmonių komentaruose rašo (tarp jų ir aš), kad įsijungtų tam tikrą muzikos kūrinį ir klausytų arba dar kažką veiktų klausydamiesi muzikos.
Žmonės yra labai skirtingi. Kiekvienas klauso tam tikrus muzikos stilius, kurie jam „limpa“. Yra netgi susidarę tam tikri stereotipai, kad pvz. klasiką klauso aristokratai, metalą ilgaplaukiai, odiniais drabužiais apsivilkę žmonės, electro, house, techno klauso „klubiniai“ žmonės ar panašiai. Muzika visą laiką įgauna naujų formų, ji prisitaiko. Ji kaip vanduo, užpildo kiekvieną laisvą kampelį.
Žmogus dažnai pradeda klausytis kitokio muzikos stiliaus, kai atverčia naują gyvenimo lapą. Aš pavyzdžiui vaikystėje, iki maždaug 13 metų, klausiau tai, ką klausė mano tėvas: Pink Floyd, Queen, Suzi Quatro, Smokie, ZZ Top, Gary Moore ir t.t. Atėjo paauglystė ir aš pradėjau klausyti popsą, techno, house, trance ir panašiai. Dabar aš linkęs daugiau į vaikystėje girdėtus atlikėjus, juolab kad jų muzika yra nesenstanti. Kiekvienas juk žinom, kad didžiausią įtaką žmogaus asmenybės formavime turi pirmi 5-6 metai. Tačiau aš jokiu būdu nesu kategoriškas ir neteigiu, kad visa kita muzika yra š.. Pasirinkimas priklauso tik nuo nuotaikos.
Taigi kodėl muzika yra tokia svarbi žmogaus gyvenime? Kodėl mes klausome tam tikrus muzikos stilius priklausomai nuo nuotaikos? Kodėl susiejame ją su savo emocijomis? Juk jeigu jūs ką tik praradote mylimą žmogų ar giliai įsipjovėt į pirštą, tai neklausysit lengvo linksmo popso, kuriame kokia nors panelė džiaugiasi, kad nusipirko naujus batelius ar panašiai, ar ne?
Atsakymai greičiausiai glūdi mūsų genuose, mūsų istorijoje. Žmonės jau nuo senų laikų „gimdo“ muziką. Tai padėdavo išreikšti kolektyvines emocijas, bei įgauti tam tikro nusiteikimo dvasią, pvz.: vyrams einant į medžioklę, bei gryžus iš jos, laidojant bendruomenės narį ar sveikinant jauną šeimą susilaukus naujagimio.
November 12th, 2007 at 17:48
Manau, kad muzika yra įrodymas, kad siela yra :). Muzika kažką žmoguje užkabina, juk ne skrandį gi…
November 12th, 2007 at 21:09
[...] reklamos, įsėdimas pro bagažinę, optinė dovana, baidarėmis (beveik) per ledą, muzikinės spiralės, rusiškasis realizmas žaidimuose, tinklaraščio epoletai, išdulkintas traktorius, grotuvo [...]
November 12th, 2007 at 22:29
Aš tai manau, kad tai narkotikas. Vibracijų dažnis kažkaip sutampa su tuo ko dabar reikia, reikiamas emocijas patampo už vadelių. Pabandžiau atsisakyt muzikos. Pavyko nuo trečiadienio iki šiandien ryto. Aš narkomanas. Gal pavyks mesti vartojant mažesnėm dozėm. Muzika padeda pasijausti geriau. O tai pradeda mane užknisti.
November 12th, 2007 at 22:49
Na bet ir vėto mėto tave gyvenimas, Žygi. Matau niekaip nesurandi savo kampo
November 12th, 2007 at 23:43
Kodėl mėto? Dėl to, kad muzikos pabandžiau neklausyt, nes nuo jos dažnai pasaulis atrodo gražesnis, nei yra iš tikrųjų, o aš to nenoriu? Matai, aš suprantu, kad tai narkotikas, o savo tokius geidulius noriu mokėt valdyt aš pats, o ne, kad jie valdytų mane. Va tada bus galima klausytis muzikos normaliai ir iš naujo.
Manau, todėl pas mane ir rasi nemažai progresyvaus, avantgardinio ir panašiai iškrypusio metalo, kuris mane kartais žavi, kartais stulbina, kartais stebina išradingumu, netikėtumu, techniškumu ir pan. T. y. kur mažiau emocionalumo, o pagrindinis akcentas yra ant kūrybinės išmonės, ar kaip čia pasakyt. Aišku, dar nemažai juodmetalio klausau, ir čia jau neišsisuksiu: čia jau tikra atmosferinė ir emocinė lavina… bet nuo jo pasaulis anaiptol neatrodo gražesnis.
Aš apie tai ir šneku, ne ji turi mane valdyt, o aš ją.
November 12th, 2007 at 23:52
Matai, čia mano toks pastebėjimas yra todėl, kad kai pasiimu ką nors skaityt filosofijai, man muzika juodai trukdo, visiškai negaliu giliai mąstyt, stimuliuojamos emocijos išbalansuoja koncentracijos laivelį. Dar koks Šopenas kartais būna pusė velnio, kai tyliai neišeina, nes reikia nuo pašalinių triukšmų atsiribot. O dirbant ar panašiai tai man visiškai muzika netrukdo, suku ir suku. Bet taip tada išeina, kad aš jos klausydamas nebemąstau aiškiu ir skaidriu protu, nemąstau giliai, o daugiau kaip eilinis praeivis. Šiaip dar ačiū Dievui, ar man pačiam, kad man visiškai nereikalingos tos nešiojamos narkotikų mašinos – MP3 grotuvai, viešoj erdvėj nesisvaiginu. Tfu, tfu.
November 13th, 2007 at 00:00
Na čia kaip su alum, kartais imi ir išgeri, nieko blogo, bet juk neplempi poros bokalų, kai žinai, kad reiks sėst už vairo? Taip ir čia, kai žinau, kad galiu sau leist vakare nuo muzikos „pasigert“, tai ir leidžiu, bet kai valingai to nenusprendžiu, tai čia jau problema, muzikaholizmas.
November 13th, 2007 at 00:04
Kapyš?
November 14th, 2007 at 09:37
Žygi, viskas daug paprasčiau nei tau atrodo
Tu tiesiog turi psichologinių problemų. Sėkmės jas sprendžiant!
November 14th, 2007 at 18:10
Taigi aš sakau, kad aš narkomanas. Kitaip ir nesakiau. Tik kitiem gal tai labiau veikia kaip cigaretė arba kokia kava. Na, o mane veikia stipriai.
Ir išvis, kas čia per daiktas tos psichologinės problemos?
November 14th, 2007 at 18:29
Čia kai nori išsikalbėti bent į komentarus
November 15th, 2007 at 18:25
Tai aš komentuoju, o ne lepternu po vieną du sakinius, kaip ne kurie. O kad man po to ateina papildomų minčių, tai ir parašau, nėra gi čia galimybės redaguoti savo komentarus, tai ir atrodo daug. Priekabiauji, psichologe…
November 15th, 2007 at 21:08
:))) Kodėl visiem atrodo, kad aš priekabiauju :DDD
November 15th, 2007 at 21:22
Todėl, kad labai panašu į tai
November 16th, 2007 at 08:10
rofl lmao krc
Papasakok apie zolo.lt geriau
November 16th, 2007 at 08:29
November 16th, 2007 at 09:22
Nugi metlo šimtmečio projektą
November 16th, 2007 at 09:37
Tai turbūt pas metlą ir reikėtų klausti
November 16th, 2007 at 10:31
Taigi kai išeidinėjau jūs pradėjot daryt ?
November 16th, 2007 at 10:56
Nea, nedarėm.