Labai sveikintina iniciatyva. Google ruošiasi išleisti šimtus milijonų dolerių, kad išrastų technologijas, leisiančias atsinaujinančius energijos šaltinius padaryti pigesniais negu akmens anglys. Tuo tikslu kompanija pasistengs surinkti visus mokslininkus, kurie dirba šioje srityje ir pasodins juos po vienu stogu, bei suteiks kuo geriausias sąlygas.

Tačiau šį įrašą parašyti mane išprovokavo ne šis straipsnis, o labai įtaigi „prezentacija“, kurią aptikau panardęs nuorodom gilyn. Rekomenduoju pažiūrėti

Iniciatyva: http://www.nezinau.lt/nusipieiam

Kodėl gi ne?

Ar panašus?

Nepamenu, kas pasakė, bet atsimenu, kad girdėjau šią mintį per vieną iš seminarų

Geriau būti didele žuvimi mažoje kūdroje, negu smulkia žuvele dideliam ežere

Paaiškinimas.

1. Niša.
2. Įsitvirtinimas.
3. Praplėtimas.

Vakar įvyko pixel.lt ir Microsoft konkurso nugalėtojų apdovanojimai . Teko ir man sudalyvauti. Vakaras labai patiko, nes teko susipažinti su įdomiais žmonėmis bei gauti dovanų.

Tiesą sakant, kai gavau kvietimą į apdovanojimus, pamaniau, kad tiesiog pažaisim boulingą ir išlenksim kokį bokalą alaus ar stiklinę sprite’o (aš už vairo ). Buvau labai maloniai nustebintas, kadangi Microsoft’o atstovai buvo užsakę ir nemažą švedišką stalą.

Pačioje pradžioje teko pabendrauti su savo oponentu tam tikrai klausimais Aurelijumi. Truputį „pasikandžiojom“, bet apsiėjom be sužalojimų . Sarkastiški juokeliai man patinka. Kiek supratau Aurelijui taip pat. Vėliau buvom išskirstyti po tris žmones prie trijų boulingo takelių ir pakliuvau į grupę su NePo ir Sergėjum. Palaidėm programeriškų juokelių, padaužėm kėglius (man nelabai sekėsi). Vėliau teko pabendrauti ir su Vytautu iš Microsoft. Uždaviau keletą klausimėlių, kurie man rūpėjo, bet jis labai taktiškai į juos atsakydavo. Per daug stumti ant Microsoft’o nenorėjau, tai tiesiog išklausiau nuomonę ir pasidariau savas išvadas. A, dar paklausiau ar pelė, kurią laimėjau, veiks ant Linux’o . Garantijų nedavė .

Truputį apie dovanas.

Gautoji pelė yra tikrai gerulė. Ji yra belaidė, jungiasi per bluetooth jungtį. Turi du papildomus valdymo mygtukus iš šonų. Viršuje yra dar vienas mygtukėlis, kuris perjungia pelę į prezentacijos režimą. Čia jau visas smagumas. Apverti pelę, o ten apačioje yra dar šeši mygtukai prezentacijos valdymui: du garso reguliavimui, du puslapio perjungimui į priekį ir atgal, play/pause, ir lazeriuko įjungimo mygtukas. Taip taip, lazeriuko. Na, aišku bėda „tik“ ta, kad Linux’e nėra tvarkyklių šiai pelei . Ji veikia, bet prezentaciją vargu ar galėčiau valdyti, nes veikia tik lazeriukas ir garso reguliavimas

Dar gavau pixel.lt diplomą su NePo ir Vytauto parašais, bei pixel.lt marškinėlius.

Dedu pliusą. Apdovanojimai tikrai gerai organizuoti.

Iš vienos pažįstamos gavau laišką su gyvenimiška situacija. Leipau juoku, tai pamaniau, kad reikėtų įmesti čia

Mama užėjusi į dukters kambarį pamatė tvarkingai paklotą lovą, sutvarkytą kambarį. Lovos centre gulėjo vokas su užrašu mamai. Mama atvėrė voką ir pradėjo skaityti drebančiomis rankomis:
“Brangioji mama, aš tikrai atsiprašau ir apgailestauju, kad rašau tau šį laišką. Aš pabėgau iš namų su savo nauju vaikinu, kadangi nenorėjau, kad man su tėčiu iškeltumėte sceną. Aš atradau aistrą Achmedui, jis toks nuostabus su savo auskarais, tatuiruotėmis, barzda ir baikerio darbužiais. Bet tai ne tik aistra, aš esu nėščia ir Ahmedas sako, kad mes kartu busime labai laimingi. Jis turi vagonėlį miške ir krūvą malkų visai žiemai. Jis nori su manimi turėti daugiau vaikų, apie tai svajoju ir aš. Jis išmokino mane, kad marihuana iš tikrųjų niekam nekenkia ir mes ja norime auginti sau ir taip pat ją su jo draugais keisti į kokainą ir ekstazi. Dabar aš meldžiu mokslo, kad jis atrastu vaistus nuo AIDS tam, kad Ahmedas jaustųsi gerai: jis tikrai nusipelnė to!!! Mama nesijaudink man dabar jau 15 metu ir aš žinau, kaip savimi pasirūpinti. Kada nors aš tave tikrai aplankysiu ir supažindinsiu su tavo anūkais. Tavo duktė, Jurga P.S. Viskas, ką parašiau yra melas. Aš pas kaimyną. Aš tik norėjau priminti, kad gyvenime yra blogesnių dalykų nei mano pažymių knygutė rašomojo stalo stalčiuje. Mama aš tave myliu. Paskambink, kai bus saugu sugrįžti i namus.”

Kas per velniava? Iš tiesų, tai man jau atsibodo rašyti apie tuos Skype’o virusus, bet apšviesti visuomenę reikia. Po tokiu pogromų labai daug kas ieško informacijos. Be to, gal kas nors perskaitys šį įrašą ir pirmą kartą apie tai išgirs. Kas žino.

Taigi, visi patiklūs kompiuterių geltonsnapiai, kurie niekaip nesusilaiko neatidarę kažkokios nepažįstamos merginos foto, jeigu gausit tokią ar panašią žinutę

[Sat Nov 10 2007 17:21:03] ReNaTa: http://www.myimagespace.net/erotic-gallerys/usr5d8c/dsc027.jpg
[Sat Nov 10 2007 17:21:15] … oops sorry please don’t look there :S
[Sat Nov 10 2007 17:21:24] … (rofl)
[Fri Nov 16 2007 18:55:30] … hey
[Fri Nov 16 2007 18:55:57] … I used photoshop and edited it
[Fri Nov 16 2007 18:56:18] … (devil)
[Fri Nov 16 2007 18:56:22] … how are u ?
[Fri Nov 16 2007 18:56:24] … haha lol
[Fri Nov 16 2007 18:56:31] … http://www.fakme.org/erotic-gallerys/usr5d8c/dsc027.jpg
[Fri Nov 16 2007 18:56:48] … where I put ur photo
[Fri Nov 16 2007 18:56:58] … what ur friend name wich is in photo ?
[Fri Nov 16 2007 18:57:31] … really funny
[Fri Nov 16 2007 18:57:42] …
[Fri Nov 16 2007 18:57:50] … http://www.fakme.org/erotic-gallerys/usr5d8c/dsc027.jpg
[Fri Nov 16 2007 18:58:09] … (rofl)
[Mon Nov 19 2007 18:22:52] … how are u ?
[Mon Nov 19 2007 18:23:25] … where I put ur photo
[Mon Nov 19 2007 18:23:52] … http://www.fakme.org/erotic-gallerys/usr5d8c/dsc027.jpg
[Mon Nov 19 2007 18:24:16] … what ur friend name wich is in photo ?
[Mon Nov 19 2007 18:24:32] … (rofl)
[Tue Nov 20 2007 20:27:05] … where I put ur photo
[Tue Nov 20 2007 20:27:25] … hey
[Tue Nov 20 2007 20:27:26] …
[Tue Nov 20 2007 20:27:34] … really funny
[Tue Nov 20 2007 20:27:44] … look
[Tue Nov 20 2007 20:27:44] … http://www.fakme.org/erotic-gallerys/usr5d8c/dsc027.jpg
[Tue Nov 20 2007 20:28:02] … http://www.fakme.org/erotic-gallerys/usr5d8c/dsc027.jpg
[Tue Nov 20 2007 20:28:03] … oops sorry please don’t look there :S
[Tue Nov 20 2007 20:28:16] … oops sorry please don’t look there :S
[Tue Nov 20 2007 20:28:22] …
[19:42:07] … how are u ?
[19:42:12] … hey
[19:42:28] … your photos looks realy nice
[19:42:32] … look
[19:42:34] … haha lol
[19:42:43] … really funny
[19:42:44] … http://www.myimagespace.net/erotic-gallerys/usr5d8c/dsc027.jpg
[19:42:52] … http://www.myimagespace.net/erotic-gallerys/usr5d8c/dsc027.jpg
[19:42:56] … u happy ?
[19:43:03] …
[19:43:07] … this (happy) sexy one
[19:43:12] …

neatidarinėkit jokių nuorodų. Jokių!

Visi turime pomėgių, veiklos, kuria užsiimdami neskaičiuojame nei laiko, nei energijos. Taip ir aš. Dievinu skaityti aplinkinių „rašliavas“: gyvenimiškos patirties prisodrintas istorijas, Lietuvos aktualijas bei pranešimus iš viso pasaulio. Tiesa, kartais ir pati papeckioju. Būtent dėl šių priežasčių ir lankausi Žilvino internetinėje svetainėje (ne tik jo). Pažįstu jį asmeniškai, todėl drįstu pasakyti tam tikras pastabas apie rašymo stilių ir klaidas. Keista, kad jaunuolis, besimokydamas universitete taip ir nesužinojo, kas yra sinonimai, vaizdingi žodžiai, emociniai ekspresiniai veiksmažodžiai. Apie elementarią skyrybą apskritai tyliu. O, kaip tik prisiminiau išmintingo dėdės frazę: „Žmogau, kai tavo žodžiais netikės – suabejot neleis darbai“. Taigi įrodysiu, kad ne šiaip sau sumąsčiau išdėti Sadauską į šuns dienas. Žmogų, kuris lyg ir įsipareigojo jus visus mokyti lietuvių kalbos.

Paskutiniajame pranešime „Apache logo custom statistika“ – vos keturi sakiniai, o rišlumo neįvertinčiau nė ketvertui. Antrojo straipsnio taip pat. Bene kas antrame sakinyje kartojasi tie patys žodžiai: rekėjo, jis, jo, jie („… kurią atlikti reikėjo su bash. Reikėjo susigalvoti..“), juk mūsų kalba turi tiek „pakaitalų“. Pavyzdžiui, privalėjau, turėjau,… Kitame tekste jam viskas labai juokinga, o blog žodžio šaknį pavartoja… pamečiau skaičių beskaičiuodama. Užtarsiu jus, nes jis pats kaip grybas po lietaus (cha cha).

Žinoma, džiaugiuosi, kad vertini ir skaitai knygas, bet ar verta jas tik taip banaliai ir vadinti? Juk bendrinės lietuvių kalbos žodynas siūlo ir: leidinys, kūrinys, skaitinys,..

Apibendrindama pasakysiu trumpai, jog Žilvino kalba prilygsta tragikomedijai, o maži vaikučiai darželyje, manyčiau, suskanduotų GĖDA PELĖDA.

p.s. įrodyk, kad sugebi daugiau!

Su pagarba
Dovilė J.

Oi išdėjo, oi kaip išdėjo . Belieka tik slėptis po pernykščiais lapais ir raudonuoti kaip burokui . Žilvinas.

Universitete gavau dar vieną užduotį, kurią atlikti reikėjo su bash. Reikėjo susigalvoti 5 statistikos pjūvius, kuriais būtų pateikiama tam tikra informacija. Kažkaip viską atidėliojau ir apie terminą sužinojau tik likus 4 valandoms iki jo pabaigos. Kaip bebūtų apmaudu scenarijų nusiunčiau pavėlavęs 20 minučių, todėl gavau nulį balų . Na, bet ne pasaulio pabaiga.
Read the rest of this entry »

Įdomūs dalykai dedasi…Labai įdomus. Sakyčiau man jau darosi netgi juokingai graudu. Lietuvos blogeriai verkia, rėkia, staugia kaip jie trokšta dėmesio iš išorės, t.y. iš už blogosferos ribų. Gal ir natūralus troškimas, tačiau priemonės, kuriomis tai mėginama pasiekti yra juokingai kvailos.

Apie ką aš? Aš kalbu apie blogosferos (?) projektus, kurie gimsta kaip grybai po lietaus, ir kuriuos gamina kiekvienas, kuris netingi. Dar kartą paklausit apie ką čia aš? Aš apie toprss.lt, kuris dabar jau vadinamas blogologu (wtf??), elt.lt, blogeriai.net, karabi.lt (Aurelijus vėl pasistengė), kasyrablogas.lt ir nežinau.lt .

Elt.lt, blogeriai.net ir karabi.lt yra praktiškai tas pats, tik kitu pavadinimu. Šiek tiek skiriasi politika ir įgyvendinimas, bet idėja yra ta pati, pristatyti blogerių rašomą turinį visuomenei. Vyksta kažkokios lenktynės, kas ką naujo įdiegs į savo projektą ir iš esmės nėra lyderio, kuris galėtų rimtai reprezentuoti blogosferą.

Aš jau nebesuprantu, kas čia darosi. Aplinkui kur bepasisuku, visi šneka apie pinigus ir kaip padaryti pinigus iš blogų. Žmonės jeigu galvosit vien apie pinigus, tai jūsų niekas nebeskaitys. Reikia stengtis kurti gerą turinį, o babkės pačios ateis. Va pavyzdžiui nežinau.lt, pastaruoju metu labai dažnai šneka apie komerciją. Aurelijus sukūrė toprss.lt ir nepraėjus nei mėnesiui jį prakalė. Dabar sukūrė kažkokį karabi.lt, kurio ateitis irgi turi didelį riebų klaustuką. Su tokiu trumparegišku požiūriu blogosfera į išorę neišeis.

Man kyla toks įdomus klausimas: kam tokia begalė vienodų blogosferos (?) projektų? Argi reikia viską daryti taip paskubomis? Kam kiekvienam kepti projektus ir po to juos marinti. Ir iš viso, visi iniciatoriai turėtų susėsti prie derybų stalo, pasidalinti mintimis ir idėjomis, sudaryti planą, apgalvoti reklaminę kampaniją. Įsivaizduokit jeigu sujungtumėm visus per praėjusį mėnesį iškeptus projektus, juk tai jau būtų galima pavadinti blogerių portalu, reprezentacine svetaine, kurią galima būtų stumti į viešumą. O dabar? Ką dabar kelti į viešumą? Kurį pasirinkti elt.lt, blogeriai.net ar karabi.lt?

Visai blogosferos grietinėlei pagal toprss.lt aš siūlyčiau susibėgti į vieną vietą, įkurti fuckin’ VŠĮ ir užsiimti rimtu marketingu, o ne burnas aušinti. Dabar blogeriai, kaip kokie pasimetę avinėliai bėgioja nuo vieno projekto prie kito ir gaudo savo skaitytojus. Kuo toliau, tuo labiau pradedu suprasti NePo pasirinkimą atsiriboti nuo blogosferos.

Tai tiek šiam kartui, mano mieloji blogosfera.

Šiuolaikinis jaunimas dažnai neįvertina knygų teikiamos naudos. Jie per daug užsiėmę arba mano, kad knygų skaitymas yra nuobodus laiko praleidimo būdas.

Iki maždaug 7-os klasės aš skaitydavau enciklopedijas, detektyvus, fantastines knygas. Tai tesėsi kol į mano gyvenimą neįžengė PK. Visada jaučiau trauką kompiuteriams, todėl gavęs daiktą, apie kurį ilgai svajojau, visai pamiršau knygas ir pasinėriau iš pradžių į žaidimus, o paskui į programavimą. Nuo tada visos knygos, kurias skaičiau buvo elektroninio formato ir tik techninio pobūdžio. Grožines vadinau naudos neteikiančiomis ir visiškai nuo jų nusisukau.

Prieš gerus metus apimtas nostalgijos užsukau į knygyną pasižvalgyti. Išėjau su laimikiu. Tai buvo Timothy Zahn „Užkariautojo didybė“. Perskaičiau. Nors esu jaunas ir labai užsiėmęs, tačiau nusipirkau ir antrą dalį. Skyriau laiko ir ją taip pat „perkandau“.

Aš iš naujo atradau knygas. Pradėjau ganėtinai reguliariai lankytis knygyne ir pirkti knygų daugiau negu pajėgiu perskaityti. Visada malonu perskaičius kokį nors kūrinį iš karto turėti pasirinkimą ką skaityti toliau . Sakysit kam pirkti knygas, jeigu galima jas gauti elektroniniu formatu? Atsakau: malonumas. Malonumas vaikščioti po knygyną, paimti ir pačiupinėti knygą. Gali nieko konkretaus neieškoti, bet kuri nors tikrai patrauks dėmesį. Malonumas atsigulti į lovą, atsiversti naują skyrių ir bent valandai kitai pamiršti, kas per daiktas yra kompiuteris. Prie jo juk praleidžiu 10-14 valandų per dieną, o kartais ir daugiau.

Kokias knygas perku? Po „Užkariautojo didybės“ pradėjau pirkti populiariąją psichologiją, knygas apie finansus, žmonių tarpusavo santykius, moterų ir vyrų bendravimo ypatumus ir panašiai. Paskutinius porą mėnesių buvo pauzė, kai nieko neskaičiau.

Neseniai kažkuriam bloge pamačiau, kad labai giria autorių Haruki Murakami. Aš pats dažnai matydavau jo knygas, tačiau nedrįsdavau pirkti. Na, bet gavęs rekomendacijas iš blogerių nusprendžiau surizikuoti. Nusipirkau „Avies medžioklę“. Nedaug dar perskaičiau, bet visai patinka.

Supratau grožinės literatūros teikiamą naudą. Tiksliau supratau, kaip reikia skaityti grožinę literatūra. Reikia gilintis į veikėjus, į jų saveiką su vienas kitu. Reikia pastebėti rašymo stilių, žodžių įvairovę. Žodžiu reikia daryti, mano taip nemėgtą mokykloje, teksto interpretaciją on the fly. Dažnai iš Dovilės (jau turėjot progos susipažinti su ja) gaunu pastabų, kad rašydamas darau daug klaidų ir naudoju vis tuos pačius žodžius. Ji sako: „Paskaičius tavo įrašus atrodo, kad lietuvių kalboje yra 3000 žodžių, nors iš tikrųjų yra apie 300000“. Niekas negimė mokėdamas ir reikia stengtis tobulėti .

Pabaigai norėčiau priminti, kad knygose yra surašyta visa pasaulio išmintis. Atsiplėškit nuo kompiuterių ekranų bent po valandą per dieną ir paskirkit ją savo mėgstamos knygos skaitymui.

Senolių išmintis byloja

Gyvenkime kaip broliai, skaitykimės kaip žydai.

Vėl prisiminiau Justino įrašą „10 minučių iki pasaulio pabaigos“. Perskaičiau naujus komentarus. Na, lyg ir per daug destruktyvių minčių niekam nekilo, tačiau net neabejoju, kad būtų labai daug žmonių, kurie eitų ir siaubtų viską, ką nuo įsiučio išsipūtę ir nuo sutrūkusių kapiliarų krauju apsipylę akys pastebėtų. Per 10 minučių galima pridaryti labai daug žalos.

Man iškilo toks retorinis klausimas: o kas jeigu informacija apie pasaulio pabaigą yra klaidinga, jeigu apokalipsės visai nebus?

Prieš porą savaičių per LTV žiūrėjau tokį filmą „Ženklai“. Programoje rašė, kad tai siaubo filmas. Aš nesu siaubo filmų mėgėjas, tačiau daugiau nieko gero nerodė. Kiek pažiūrėjęs supratau, kad man labai patiks, nes veiksmas sukosi apie Žemės puolimą. Ten nebuvo jokių kovų su ateiviais ir šaudymų iš lazerinių ginklų. Viskas sukosi apie vieną šeimą ir jos išgyvenimus einant paskutinėms minutėms iki puolimo pradžios. Esmė tame, kad šeimos galva buvo pastorius, tačiau susidūręs su absoliučiai kritine situacija, jis prarado tikėjimą. Šeima liko gyva, nes pasirodė, jog ateivius labai lengva pažeisti panaudojus paprasčiausią vandenį - jis jiems nuodingas ir degina odą. Invazija buvo atšaukta ir visi išsiskirstė.

Taigi koks moralas?

Nesvarbu ar esi krikščionis, musulmonas ar ateistas vis tiek kažkuo tiki. Religijas išpažįstantys žmonės tiki į Dievą, į gamtą ar dar į kitus dalykus. Tačiau ir tie patys ateistai juk tiki. Jie tiki, kad Dievo nėra . Žmogus toks padaras, kad jam reikia kažkuo tikėti. Ir niekada nereikia prarasti tikėjimo, net ir krizinėse situacijose.

Atsižvelgiant į paskutinių dienų blogerių batalijas, prisiminiau vieną pamokantį dalyką, skaitytą Dale Carnegie knygoje

Geriausias ginčo sprendimo būdas yra visai nesiginčyti.

Kiek besiginčytum vis tiek kažkuri pusė liks pralaimėjusi ir nepatenkinta.

Didžiosios metų šventės jau ne už kalnų. Netrukus kaip pamišę lakstysime ir siaubsime parduotuves. Galvosime, kokiomis dovanomis nudžiuginti mylimus žmones. Galvosime, nes pinigai turi blogą savybę - baigtis tuomet, kai jų dar reikia. Taigi pradėkime taupyti, susiveržkime diržus ir neišlaidaukime ten, kur nereikia.

1997 m. gruodžio 18 – ąją, aidint kalėdiniam šurmuliui, Valstybinės kalbos inspekcija patvirtino Didžiųjų kalbos klaidų sąrašą. Visi jo nesilaikantys rizikuoja būti nubausti 300-600 litų bauda, remiantis Administraciniu teisės pažeidimų kodeksu. Neabejoju, jog susilauksiu komentarų ir pastabų, jog eiliniam kalbos vartotojui baudos netaikomos. Taip teigiantieji bus visiškai teisūs, bet atsakysiu paprastai, jog esu maksimalistė ir visuomet orientuojuosi į šiek tiek aukštesnį lygį. Be to, nė vienas nežinome, kuo tapsime ir su kuo gali tekt kalbėti, o taisyklinga kalba – išsilavinusio ir save gerbiančio žmogaus atspindys.

Ne veltui sakoma: „lašas po lašo ir akmenį pratašo“. Taigi ir mes taip. Po taisyklę, po žodelį, po kelias minutėles kasdien skirdami savo gimtajai kalbai įveiksime ne vieną didįjį kalbos klaidų sąrašą. Juk svarbiausia turėti tikslą. Deja, net ir tikslui reikšti yra tam tikros normos.

Su jungtuku kad (taip pat su idant) nevartotina bendratis tikslui reikšti:

• Tam, kad įgyvendinti svajonę reikia… (= kad įgyvendinčiau svajonę…);
• Kad priimti galutinį sprendimą.. (= kad priimčiau sprendimą… );
• Idant pranešti nuosprendį… (= kad praneštų sprendimą, idant praneštų, pranešti…).

Paprasta ar ne? Žinoma, juk sunku nereiškia neįmanoma. Svarbiausia, kad nepasiduoti (= nepasiduoti ) pusiaukelėje. Kalbėkime taisyklingai, išvenkime baudų ir sutaupykime pinigų… Gražios likusios darbo savaitės!

Su nuoširdžiausiais linkėjimais Dovilė J.

Na va, pagaliau paskelbti Pixel.lt konkurso rezultatai.

Šiandien mane maloniai nustebino lakoniškas Aurelijaus Valeišos (Pixel.lt admino) laiškas

Labas,
Sveikiname, tavo straipsnis “PHP - kaip pagreitinti darbą ir pagerinti
našumą” gavo trečią vietą programavimo kategorijoje, tad laimėjai MS
pelę.
Nurodyk kokio dydžio Pixel.lt marškinėlių norėtum.

Buvau parašęs du straipsniukus: PHP - kaip pagreitinti darbą ir pagerinti našumą, bei Google - arba asmens privatumas internete.

Taip sakant XBox’o nelaimėjau, bet vis tiek labai malonu

Dar mokyklos laikais, per biologijos pamokas dažnai stebėjausi žmogaus „varikliu“ - širdimi. Kas tai per organas? Kodėl jis veikia? Dar kildavo klausimas kodėl žmogus yra šiltas, o tik sustojus širdžiai pradeda vėsti?

Kodėl tai prisiminiau dabar? Vakar po treniruotės, trumpai pasikalbėjom su draugu ir buvo paliesta širdies tema, todėl prisiminiau, kad aš dar turiu neatsakytų klausimų šia tema .

Taigi kas tai per organas?
Remiantis Wikipedia širdis yra:

Širdis (lot. cor) – raumeninis, netaisyklingo kūgio formos, maždaug kumščio dydžio tuščiaviduris organas, varantis kraują. Du trečdaliai širdies yra kairėje, vienas trečdalis – dešinėje nuo vidurinės krūtinkaulio linijos. Išilgine ašimi širdis pakrypusi įžambiai. Platesnis jos galas, vadinamasis pagrindas (basis), nukreiptas atgal ir į viršų, o smailesnis – viršūnė (apex) – atsukta žemyn, į kairę ir į priekį. Suaugusiojo širdies viršūnė yra ties penktu tarpšonkauliu (vyrams – 1-2 cm žemiau kairiojo spenelio). Širdies padėtis priklauso nuo žmogaus amžiaus (vaiko – aukščiau, senyvo – žemiau) ir kūno sudėjimo (kresno – aukščiau, liekno – žemiau).

Suaugusio žmogaus širdis yra apie 13 cm ilgio, 9 cm ir 7 cm storio; vyro širdis sveria apie 350, moters – apie 300 gramų. Masė priklauso nuo žmogaus amžiaus, fizinio išsivystymo ir veiklos pobūdžio.

Iš širdies pagrindo prasideda 6 stambios kraujagyslės, kuriomis atiteka arba išteka iš širdies kraujas.

Kodėl širdis veikia?
Sunkus klausimas (man nemedikui). Kiek teko rasti internete visur buvo tas pats paaiškinimas. Širdis yra sudaryta iš kardioraumenų, kurie, kitaip negu visi kiti raumenys, niekada nepavargsta ir visą laiką pumpuoja kraują. Tačiau mane domina, kas verčia širdies raumenį susitraukinėti. Ranką sulenkiam ar galvą pasukam juk savo proto ir noro vedami, nebent tai būna refleksas arba… Arba vėl grįžtam prie pasąmonės . Turbūt paaiškinimas ir būtų toks: mums nejaučiant visą juodą darbą už mus atlieka pasamonė. Juk ji prižiūri ir visus kitus procesus, kurių nevaldom sąmoningai. Logiškai galima daryti išvadą, kad tai ji ir liepia širdies raumeniui susitraukinėti. To pakanka mano smalsumui patenkinti .

Kodėl gyvas žmogus yra šiltas, o miręs atšala?
Smegenys kontroliuoja ir palaiko žmogaus temperatūrą ties 37 laipsniais Celsijaus. Žmogus yra šiltas todėl, kad organizme vyksta daug biocheminių reakcijų, kurių produktas yra šiluma. Žmogus mirė - reakcijų nebėra (na nebent puvimas).

Įdomu ką aš maniau mokyklos laikais?

• Žmogus šiltas todėl, kad juo teka kraujas, t.y. dėl kinetinės energijos bei trinties su kraujagyslėmis, atsirandančios jam tekant (taip taip, aš mėgau fiziką).
• Kodėl širdis veikia? Neįmintas klausimas.
• Kas yra širdis išmokau per pamokas, nes dažniausiai jas lankydavau („slysdavau“ tik kartais)

Ogi zoom.lt iš dizaino kompanijos pasirodo nupirko Hansabankas. Kažkuriam bloge buvau skaitęs tokį gandą, kad zoom’as pardavė savo domeną už 20k litų. Tikrai nesitikėjau, kad pirkėjas bus Hansabankas. Kuo tas pavadinimas jiems taip patiko?

Panaršęs matau, kad Hansa bando populiarinti savo E-sprendimus tarp jaunimo. Logiška, nes naujas technologijas lengviausiai įsisavina jaunesni žmonės, kurie praktiškai auga su jomis.

Justinas parašė ganėtinai įdomų straipsniuką apie pasaulio pabaigą ir ką darytų likus 10 minučių iki jos pabaigos. Įdomu tai, kad keletas žmonių komentaruose rašo (tarp jų ir aš), kad įsijungtų tam tikrą muzikos kūrinį ir klausytų arba dar kažką veiktų klausydamiesi muzikos.

Žmonės yra labai skirtingi. Kiekvienas klauso tam tikrus muzikos stilius, kurie jam „limpa“. Yra netgi susidarę tam tikri stereotipai, kad pvz. klasiką klauso aristokratai, metalą ilgaplaukiai, odiniais drabužiais apsivilkę žmonės, electro, house, techno klauso „klubiniai“ žmonės ar panašiai. Muzika visą laiką įgauna naujų formų, ji prisitaiko. Ji kaip vanduo, užpildo kiekvieną laisvą kampelį.

Žmogus dažnai pradeda klausytis kitokio muzikos stiliaus, kai atverčia naują gyvenimo lapą. Aš pavyzdžiui vaikystėje, iki maždaug 13 metų, klausiau tai, ką klausė mano tėvas: Pink Floyd, Queen, Suzi Quatro, Smokie, ZZ Top, Gary Moore ir t.t. Atėjo paauglystė ir aš pradėjau klausyti popsą, techno, house, trance ir panašiai. Dabar aš linkęs daugiau į vaikystėje girdėtus atlikėjus, juolab kad jų muzika yra nesenstanti. Kiekvienas juk žinom, kad didžiausią įtaką žmogaus asmenybės formavime turi pirmi 5-6 metai. Tačiau aš jokiu būdu nesu kategoriškas ir neteigiu, kad visa kita muzika yra š.. Pasirinkimas priklauso tik nuo nuotaikos.

Taigi kodėl muzika yra tokia svarbi žmogaus gyvenime? Kodėl mes klausome tam tikrus muzikos stilius priklausomai nuo nuotaikos? Kodėl susiejame ją su savo emocijomis? Juk jeigu jūs ką tik praradote mylimą žmogų ar giliai įsipjovėt į pirštą, tai neklausysit lengvo linksmo popso, kuriame kokia nors panelė džiaugiasi, kad nusipirko naujus batelius ar panašiai, ar ne?

Atsakymai greičiausiai glūdi mūsų genuose, mūsų istorijoje. Žmonės jau nuo senų laikų „gimdo“ muziką. Tai padėdavo išreikšti kolektyvines emocijas, bei įgauti tam tikro nusiteikimo dvasią, pvz.: vyrams einant į medžioklę, bei gryžus iš jos, laidojant bendruomenės narį ar sveikinant jauną šeimą susilaukus naujagimio.

Taigi pasaulį išvydo Skype 2.0 beta skirta Linux’o vartotojams.

Kas naujesnio ir įdomesnio?

• Pagaliau Linuxoidai irgi galės kalbėtis matydami vienas kitą.
• Galima nustatyti, kad skype’as iš karto atsilieptų priimamus skambučius automatiškai (kam to reikia?).
• Skype pasirinks vartotojo kompiuterio lokalę, jeigu nebus nustatyta kitaip.
• Video pokalbio režimas full screen.

Linksmoji dalis - reikalavimai sistemos geležiai:

• 1Ghz procesorius
• 256 RAM
• 20 Mb diske
• Video korta turi turėti Xv palaikymą

Pirmieji du man labai nepatinka. Nors operatyviosios atminties (RAM) mano kompas turi 1.5Gb, bet vis tiek gaila gi kažkokiam Skype’ui atiduoti tiek daug resursų . Su procesorium iš viso sunku turėtų būt - turiu tik 1.5 Ghz Celeroniuką.