Taigi jau užvakar grįžom iš Londono, bet tik šiandien prisiruošiau apie tai parašyti.

Pradėsiu nuo pradžių. Su Ernesta (mano panele) atsikėlėm trečiadienį ryte ir pradėjom krautis lagaminą. Atsirado šiokių tokių reikaliukų, taigi sėdom į mašiną ir nuvažiavom į kalvarijų turgų. Ko ieškojom neradom. Įdomumas yra tame, kad prie turgaus yra pora vietų su lošimo automatais. Pasiūliau užeiti ten išbandyti laimės :-). Neilgai trukus, po kokių 20 minučių išėjom su +340Lt :-D. Nuotaika iš karto šoktelėjo į viršų ;-).

Į oro uostą nuvažiavom su taksi. Ten jau radom savo bendrakeleivius. Vilniaus oro uoste dar nebuvau buvęs, tai pirmas įspūdis buvo geras. Viskas taip nauja ir įdomu. Praėjom bagažo priėmimo punktą, pasų kontrolę ir patekom į nedidelę laukimo salę. Po valandėlės jau sėdejom lėktuve ir nekantravom pakilti. Truputėlį jaudinomės, kadangi dar nei vienas nebuvom skridę lėktuvu, o jeigu ir buvom tai labai maži ir nieko nebeprisiminėm. Skristi buvo visai nebaisu, tik truputėlį užgulė ausis.

Nusileidom Gatwick’o oro uoste. Va ten tai vaizdzelis. Kiek žinau jis papuola į pirmą dešimtuką pagal dydį pasaulyje. Vaizdas tikrai įspūdingas. Nuo šiaurinio terminalo iki pietinio važinėja nemokamas traukinukas. Tai dydį galit įsivaizduot. Iš oro uosto mus turėjo pasiimti mano dėdė. Jis taip ir padarė, bet tik po kokių 4 valandų, kadangi sėdėjo nemažam kamšty (Vilnius tokio dar nematės ).

Oro uoste yra daug maitinimo įstaigų ir visokiausių parduotuvių, netgi lošimo aparatų :-D. Mes aišku išbandėm ir maitinimo įstaigas ir lošimo automatus, tačiau jie pasirodė visiškai neįdomūs.

Taigi, po ilgo laukimo, pasirodė dėdė ir mus nusivedė į mašiną. Kelionė iki namų truko apie 1,5 valandos (vakare, be kamščių!). Dėdė kaip visada neleido liūdėti ir “skaldė” bajerius vieną po kito :-). Nuovargis kaip mat išgaravo. Londone, dar prieš grįžtant namo, jis mus nuvežė ant tokio kalno ir parodė naktinį Londoną. Vaizdas, patikėkit, įspūdingas.

Sekantį rytą atsikėlėm, pavalgėm ir su dėdės gyvenimo drauge Gintare išskubėjom į centrą. Sužavėjo bilietų sistema. Jie parduodami įvairiose vietose, jų kaina priklauso nuo zonų, kuriose lankysitės (iš viso yra penkios). Nusiperki bilietą, ir važinėji visą dieną iki nukritimo tiek metro tiek autobusais.

Pirmiausiai važiavom iki metro stotelės žaviuoju dviaukščiu autobusu. Iki metro linijos, kurios mums reikia, požeminiais tuneliais teko keliauti gerą galą kelio :-). Visur pilna reklaminių stendų ir eskalatorių. Sužavėjo metro infrastruktūra. Tiesiog nuostabus žmogaus kūrinys. Visi tie tuneliai driekiasi kokius 7-10 aukštų po žeme, pučia didelis skersvėjis, ypač kai atvažiuoja metro.

Nuvažiavom iki centro ir atsidūrėm Picadilly aikštėje. Ilgai netrukę, patraukėm per China town’ą. Perėję jį atsidūrėme Trafalgaro aikštėje, kuri man paliko neišdildomą įspūdį. Ji man pasirodė labai didinga ir kelianti pagarbą, net nežinau kam. Truputį pasifotografavom ir patraukėm prie Big Beno. Šis architektūros šedevras didelio įspūdžio nepaliko. Gražus laikrodis ir tiek :-). Traukiam toliau prie Londono akies. Iš pradžių buvom labai užsidegę ten nuvykti, tačiau prisiartinus, tas monumentas, nepasirodė niekuo ypatingas, tiesiog ratas ir tiek. Taigi į ją mes nėjom. Norėjom į akvariumą, tačiau buvo milžiniška eilė, o laiko mes per daug neturėjom. Nuvyko i British muziejų, bet dėl nuovargio aplankėm tik Egipto ekspoziciją.
Visi nuvargę, grįžom namo. Po darbų grįžo dėdė ir pasiūlė nuvažiuoti prie Tower’io tilto. Mes, žinoma, sutikome. Taigi nuvykom prie Tower’io. Tiltas tikrai įspūdingas. Užlieja malonūs jausmai, kai vaikštai ant jo. Nuo Tower’io pasukome į prabangų rajonėlį, kur stovi jachtos, nepigūs namai ir panašiai :-). Ten dėdė pasiūlė atsigulti ant suoliuko ir papozuoti nuotraukai :-). Tik atsisėdau, girdžiu “triokšt”. Ghm… Pažiūriu, telefono stikliukas suskilo. Kadangi pinigų dar turėjom daug, tai nusprendžiau atsinaujinti telefoną, bet tai nusprendžiau daryti kitą dieną.

Trečią dieną į miestą jau keliavom vieni, be palydos. Tikslas buvo Londono akvariumas, Madam Tussauds vaškinių figūrų muziejus ir Camden Town gatvė. Nuvykom prie akvariumo ir kadangi eilė buvo dvigubai didesnė negu vakar, tai nusprendėm vykti tiesiai į Tussauds muziejų ir ten praleisti daugiau laiko.

Atvykom į Madam muziejų. Dėdė buvo minėjęs, kad būna didelės eilės, tačiau yra ir kita bilietų pardavimo vieta, kurią mažai kas žino. Mes ją suradom, tačiau pasirodė, kad ta kasa tik grupėms, nemažesnėms, kaip 10 žmonių. Taigi nuspūdinom į bendrą eilę. Belaukiant kilo geniali mintis. Kodėl gi nesurinkus 10 žmonių grupės? Priešais mus stovėjo trys draugai, taigi pasiūlėme jiems. Jiems mintis pasirodė gera ir jie sutiko. Taip pat pasiūlėme dar keturiems žmonėms iš galo. Jie skeptiškai į tai pažiūrėjo, tačiau sutiko. Nukulniavom prie bilietų kasų ir prisistatėm kaip grupė. Visus žmones liepė palikti už tokios justelės, o mane nusivedė prie kasos kaip atstovą. Ten suskaičiavo sumą ir liepė surinkti pinigus. Grįžau prie bendraminčių, jie davė pinigus ir paklausė ar aš niekur nepabėgsiu su pinigais :-D. Patikinau, kad ne. Atnešiau pinigus kasininkui, ir jis pradėjo spausdint bilietus. Kol bilietai spausdinosi, malonus juodaodis prižiūrėtojas pradėjo klausinėti manęs. Paklausė iš kur aš. Pasakiau, kad iš Lietuvos. Jis iš karto pradėjo girti Lietuvą ir mūsų merginas :-). Sako, čia kasoj lietuvė dirba, ir ji tuoj turi ateiti. Maloniai nustebau, kai į kasą atėjo graži šviesiaplaukė. Pasisveikinau, persimetėm keliais žodžiais, o bilietai kaip tik baigė spausdintis. Su bilietais nuvykau pas savo draugus. Visi per VIP įėjimą nukulniavom į muziejų. Visi labai gyrė mus ir sakė “Very good idea” :-). Lietuviai ir anglijoj lietuviai ;-).

Muziejuje nusifotografavom su tokio įžymybėm kaip Jennifer Aniston, Robbie Williams, George W. Bush, Fidelis Kastro, Tonny Blairas, Hitleris, Albertas Enšteinas, Nailas Armstrongas, Naomi Campbel, Anglijos karalienė, Vladimiras Putinas, Arnoldas Schwarznegeris ir dar daug kitų.

Išėję iš muziejaus, užkandom vietinėj kavinukėj ir nuskubėjom į metro. Patraukėm į Camden Town’ą. Ten liaudis visiškai atsipalaidavus ir taiki. Pilna pankų, gotų ir kitokio plauko atstovų. Pilna specializuotų parduotuvių pankams, klubų lankytojams ir panašiai. Viena tokių parduotuvių buvo labai įspūdinga, kadangi ten įėjus pasijunti kaip klube :-). Dar radau vieną rastamanų parduotuvėlę, kuri pilna visokiausių aksesuarų. Nusipirkau tokį plazma rutulį, kuris žaibuoja, o prilietus pirštu, žaibas koncentruojasi į tą vietą.

Iš Camden Town’o patraukėm namo. Su metro privažiavom iki mums reikalingo autobuso stotelės. Labai nustebau kai pamačiau daug žmonių išsirikiavusių palei tvorą. Aš kaip lietuvis, patraukiau iš kart prie stotelės, tačiau Gintarė mane sulaikė ir pasakė stok į eilę. STOK Į EILĘ??!! Taip taip, jūs gerai išgirdot. Net prie autobusų būna eilė. Geras ane? nuvažiavom į mobiliųjų telefonų parduotuvę. Ten radau labai gerą pasiūlymą. Pirk dvi motorolas V3 už 90 svarų. Taigi jas ir nusipirkau :-). Čia, Lietuvoj, viena tiek kainuoja, ir dar daugiau ;-). Laimingi patraukėm namo.

Grįžom namo labai pavargę. Grįžo dėdė ir vėl automobiliu patraukėm į centrą. Nuvažiavom prie dangoraižių, buvo labai gražu. Niekur nestojom, tiesiog pravažiuodami viską apžiūrėjom, nes kojos jau nebelaikė :-).

Paskutiniąją dieną atsikėlėm, papietavom ir susiruošėm atgal į Lietuvėlę. Dar užsukom į kelias parduotuves, apsipirkom ir patraukėm į oro uostą. Nuotaikos buvo slogios, nes žinojom, kad iš šilto klimato grįšim į šalčius :-/.

Pačiam oro uoste, praėjus pasų kontrolę yra daug Duty Free parduotuvių. Visas tas objektas tik šiek tiek mažesnis už mūsiškį Europos prekybos centrą :-). Įspūdinga.

Įsėdom į lėktuvą ir parskridom į tėvynę :-). Tiek įspūdžių iš pirmosios mano kelionės svetur :-).